Ūkininkas įvardijo didžiausias problemas: nesibaigiančios naujovės, žemės kaina ir bėgantys metai

Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr. Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.

Lietuvos ūkininkų didžiausias galvos skausmas – vis nesibaigiančios naujovės iš valdžios ir vis nauji Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) reikalavimai.

„Šiomis naujovėmis nesidžiaugia ir Raseinių rajone gyvenantis ūkininkas Rimas Gunevičius: „Buvo priimtas nutarimas įpareigoti ūkininkus atkurti daugiametes pievas. 2022 metais „prašokome“ su tomis pievomis dėl karo Ukrainoje. Mus gąsdino, kad suartas pievas reikės atsėti, tačiau, kaip minėjau, dėl maisto trūkumo ir karo Ukrainoje leido neatsėti. Buvo jau ir žemėlapiai atsiųsti, kuriose vietose pievas reikės atsėti. Atsėti pievas nelogiška – kur reikėtų dėti nušienautą žolę? Šiuo metu pašarų niekam netrūksta. Dėl reikalavimo atkurti pievas mažiausiai nukentės seni grūdininkai, nes jie pievų ir neturėjo. Nukentės ūkininkai, kurie turėjo gyvulių, juos panaikino ir išarė daugiametes pievas. Dėl tokio nutarimo ūkininkai gali ir bankrutuoti. 

NMA pranešė, kad šiais metais 98 procentų laukų bus patikrinti nuotoliniu būdu. Manau, kad ypatingai nukentės gyvulininkai, nes automatinė laukų nuolatinės stebėsenos sistema „Alnsis“ neatpažįsta nuganytų pievų. Dar pasitaiko, kad pievos būna anksti nušienautos ir jų vėl neatpažįsta. Ir dabar laukai tikrinami nuotoliniu būdu. Buvau sumaišęs kultūrą laukuose, skambino iš NMA, sakė, programa neatpažįsta kultūros. Pasijuokėme, kad kviečius nuo rapsų ne taip sunku atpažinti. Man liepė nupaveiksluoti ir atsiųsti rapsų lauko nuotrauką, bet jau buvau nukūlęs rapsus ir sulėkščiavęs visą lauką.

Dar buvo pradėta kalbėti apie reikalavimą ūkininkams palikti ne mažesnes kaip 3 metrų pločio palaukes šalia laukuose esančių melioracijos griovių. Tačiau šiais metais tą reikalavimą „prašokome“. Jeigu jis įsigalės nuo kitų metų, vėl iškils problema – su kuo palaukes nušienauti? Ūkininkai turės pirkti arba samdyti techniką, vėl nuostolis. Kai į Raseinius buvo atvykęs žemės ūkio ministras, jo klausiau, jeigu tų 3 metrų nedeklaruosiu ir užsėsiu kviečiais, ar nebus pažeidimo. Ministras atsakė, kad gal ir būtų gerai, bet tai buvo tik jo pasakymas“. 

Kad ir sunkus darbas, bet mielas

Kad ir sunkus ūkininko darbas ir pinigais iš dangaus nelyja, raseiniškis ūkininkas sako niekada nesigailėjęs, kad pasirinko tokią dalią, nes darbas ūkyje patinka:

 „Aš pats paruošiu sėjai visą žemę. Pats purškiu chemikalais laukus, tačiau pastaruoju metu pradėjau nebespėti, todėl darbą dalinuosi su darbuotoju. Laukų purškimas būdavo naudingas, nes pats dirbu, važiuoju per lauką, matau jo būklę. Vienas laukas nelabai kaip atrodė, sūnus jį nupurškė, vėliau paklausiau, kaip laukas atrodo. Kai pats dirbi, gali pagalvoti, kaip laukui pagelbėti, gal reikėtų trąšų pridėti. Paprastai laukai būna iš pakraščių gražūs, o rudenį pasimato tikrasis vaizdas. 

Su žmona ūkį sukūrėme nuo 2 hektarų, dabar deklaruoju 360 hektarų, dalį perdaviau sūnui. Būtų galima džiaugtis darbu ūkyje, tačiau jau nebėra tiek sveikatos, kaip jaunystėje. Daugelis mano, kad grūdininkai žiemą gali ilsėtis ir neturi rūpesčių, bet žiūri pro langą – sniegas nutirpo, bijai, kad šalčiai neateitų“.

Pasak R. Gunevičiaus, rajone dominuoja grūdininkai, o pieno ūkiai nyksta: „Aš  2019 m. pardaviau galvijus ir nebenorėčiau grįžti atgal. Visi matome, kad pastaruoju metu pieno supirkimo kainos tragiškai mažos.

Pažįstu ūkininką Raseinių rajone, kuris augina grūdus, laiko karves, tačiau jau žada galvijus parduoti. Dar kelis ūkius žinau, kur gyvuliai pasmerkti. Ūkininkai sensta, jeigu nėra šeimoje jaunesnių žmonių, sunku fermą prižiūrėti. Jaunimas prie gyvulių nenori dirbti – su grūdais lengviau. Prie gyvulių esi pririštas dieną naktį ir apskritai sakau, kad gyvulininkams reikėtų medalį po mirties duoti“.

Rajonas – išskirtinis

Pasak ūkininko, daugelį jo kolegų iš kitų rajonų stebina didelė žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos kaina Raseinių rajone: „Kituose rajonuose, net kur našios žemės, nėra tokių nuomos kainų. Ūkininkai patys pasidarė konkurenciją, išsikėlė kainas. Žemės kaina tokia pat, kaip Joniškyje, kur derlingos žemės – hektaras žemės kainuoja nuo 5 000 eurų iki 7 000 eurų. Aplink Tauragę žemės kaina  3 500, o pas mus už tokią kainą nupirktum smėlingą žemę. 

Jaunam ūkininkui pradėti dirbti praktiškai neįmanoma. Atėjus reikia turėti kapitalą, kad galėtum perpirkti parduodamą ūkį arba išsinuomoti žemės. Bet jeigu grūdus parduosi po 270 eurų, o už žemės nuomą reikia mokėti po 400 eurų, tai išsilaikyti neįmanoma. Žemės nuomos kaina jau vietomis yra 300-350 eurų už hektarą. Smulkesni ūkininkai tokios kainos nebeišgali mokėti“. 

Kai kada ūkininkams pritrūksta vienybės

Įdomu buvo sužinoti, ar rajono ūkininkai vieningi, juk gali tekti ir vėl telktis kokiai nors akcijai dėl perteklinių reikalavimų ar mažų produkcijos supirkimo kainų.

„Rajono ūkininkams vienybės trūksta nuo senų laikų, tačiau yra 50 ūkininkų branduolys, kuriuos galima sukviesti. Buvo traktorių akcija - suvažiavo ūkininkai. Turguje darėme streiką dėl šiukšlių, taip pat atsirado dalyvaujančiųjų. Yra dalis žmonių, kurie mano, kad dirba savo ūkyje ir viskas gerai. Gal lietuvių tokia prigimtis – kiti nuvažiuos ir padarys. Manau, jeigu reikėtų organizuoti kokią nors akciją, surinktume ūkininkų“, – į klausimą atsakė pašnekovas. 

Ir tikrai, laikas parodė, kad R. Gunevičius buvo teisus. Raseiniuose pienininkams vykdant protesto akciją dėl mažų supirkimo kainų ir dalinant savo produkciją gyventojams nemokamai, juos palaikė ir grūdininkai, traktoriais, papuoštais plakatais, pravažiavę per miesto centrą. 

„Reikia vieniems kitus palaikyti, nes šiandien skriaudžia pienininkus, o rytoj jų vietoje galime atsidurti mes“, – sakė grūdininkai. Raseiniškiai ūkininkai taip pat dalyvavo ir dviejose akcijose Vilniuje, palaikydami visos Lietuvos kolegas.

Video