Pečiaus kūrenimas maistiniais kviečiais – žemdirbių desperacija?
Ūkininkas Edas Sasnauskas socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų bangą – vyras pasidalijo, kad pečių kūrena kviečiais. „Kviečių kūrenimas labiau apsimoka nei pirkti granules ar malkas“, – rašė ūkininkas. Ir nors toks sprendimas atrodo šokiruojantis, E. Sasnauskas teigia, kad už jo slypi ne protestas, o šalta ekonominė logika.
Ne pirmas toks sezonas
„Nematau prasmės protestuoti prieš išsigimėlius, kurie vadovauja žmonėms“, – nevyniodamas žodžių į vatą rėžia E. Sasnauskas. Pasak jo, sprendimas kūrenti kviečiais neturi nieko bendra su politiniais pareiškimais ar protestu – tai tiesiog būdas išgyventi, kai ūkininkų darbas tampa nuostolingu.
„Įsivaizduokite, 1 t granulių kainuoja 200 Eur, o juk tai pjuvenos. Kaloringumas (kaitrumas) toks pats, koks kviečių. Peleningumas tik 1 proc. didesnis. Tad turiu 1,5 karto pigesnį kurą. Ir jo nereikia vežti, priduoti, kūreni sau ir šildaisi“, – tęsia ūkininkas.
Šiuo metu maistiniais kviečiais jis apšildo ūkinius pastatus, kurių plotas siekia apie 1 200 kv. m ir apie 2 000 kv. m. E. Sasnauskas nustebo, kad jo žinutė socialiniuose tinkluose sulaukė tiek dėmesio, mat grūdus jis kūrena ne pirmą sezoną: „Buvo prieš kelis metus granulės taip pat brangesnės už grūdus ir aš dariau tą patį. Nuo tada ir katilus pasistatėm. Kai grūdai pabrango, o ir granulės tapo 1,5 karto pigesnės, nesukom galvos ir kūrenom granulėm“.
Graudi realybė
„Situacija išties paradoksali – kuras šildymui kainuoja brangiau nei maistiniai grūdai“, – stebisi ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas. „Ar taip gali būti? Juk deginti būtų galima ir pašarinius kviečius. Bet čia jau kalbame apie maistinius grūdus. Žvelgiant į tai, ką siūlo supirkėjai, į tai kokios kainos biržoje, niekaip galvoje nesutelpa, kaip žemdirbiams išgyventi“, – problemos gylį išryškina A. Vanagas.
LGAA pirmininkas pasakoja, kad išties pasitaiko tokių situacijų kasmet, kai stipriai nuvertinti grūdai pasirenkami deginimui ir panaudojimui vietoj kuro. Pavyzdžiui, maistui augintos avižos neatitinka reikiamo standarto ir jų kaina stipriai numušama. „Kiti ir specialiai net augina avižas ir jomis kūrenasi, jog nereiktų pirkti granulių. Yra visokių variantų“, – sako A. Vanagas ir priduria: „Ūkininkas šiuo atveju išties sutaupys – jam nereikės pirkti šildymui skirtų medžiagų. Bet situacija graudi. Ar normalu, jog užaugintą derlių pigiau kūrenti, nei pirkti kitas medžiagas šildymui?“
Žinutės potekstė
E. Sasnausko žinutė socialiniuose tinkluose sulaukė daugybės reakcijų – nuo palaikymo iki pasipiktinimo. Tačiau ūkininkas kritikos nesureikšmina: „Tokius komentarus rašo žmonės, kurie nežino, kas yra žemės ūkis ir verslas. Į tokius nusišnekėjimus neverta reaguoti. Protingi žmonės supranta – tai ne protestas, o paprasčiausias ekonominis sprendimas.“
E. Sasnauskas neslepia apmaudo dėl vis augančių mokesčių ir mažėjančio pelningumo.
„Viskas brangsta – žemės nuoma, trąšos, sėklos, džiovinimas, mokesčiai. Kai kviečiai kainavo 350 eurų, visi kaltino žemdirbius, kad dėl jų pabrango duona. O dabar, kai kviečiai po 140 eurų, niekas nekalba, kad maistas turėtų atpigti. Kodėl? Kodėl niekas nesumažina kitų kainų“, – retoriškai klausia ūkininkas.
