Vilniaus paukštynas, didžiausias Lietuvos paukštienos gamintojas, plečia eksporto geografiją. Nors įmonės prekybos partnerių žemėlapyje svarbiausią vietą užima Skandinavijos ir Vakarų Europos šalys, vis daugiau dėmesio skiriama ir tolimosioms Azijos šalims – Pietų Korėjai ir Japonijai, siekiama įeiti ir į JAV rinką.

„Mums patrauklios eksporto rinkos, keliančios aukščiausius reikalavimus maisto kokybei. Investuojame į kokybę ir klientams siūlydami pridėtinės vertės produktus galime eksportuoti į rinkas, nepasiekiamas daugeliui konkurentų, kurie siūlo žemesnę kainą, o ne aukštesnę kokybę“, – sako Tadas Sprindžiūnas, Vilniaus paukštyno generalinis direktorius.

Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kurios vertinamos kaip bendra namų rinka – įmonė parduoda apie 60 proc. savo produkcijos, visa kita eksportuojama.

Lietuvos maisto eksporto stiprybė – ne kainoje

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas nurodo, kad Lietuvos maisto pramonės eksportas į užsienį išlaiko stabilumą.

Vidutiniškai augimas atitinka metinės infliacijos dydį, bet kai kurie gamintojai savo eksportą augina ir dešimtimis procentų.

„Mūsų šalis maža, daugelis maisto gamintojų supranta, kad vien iš vidaus rinkos išsilaikyti sunku. Didžiosioms įmonėms eksportas apskritai yra būtina išgyvenimo sąlyga. Tai lemia ir rezultatą – eksportuodami esame drąsūs, aktyvūs. Daugelis mūsų šalies gamintojų siūlo įvairius nišinius produktus, mažesnėmis apimtimis. Laviruojame su produktais, kurie reikalauja daugiau laiko, pusiau automatizuotos gamybos“, – paaiškina G. Bagušinskas.

Jo teigimu, apie 70-80 proc. maisto produktų lietuviai eksportuoja į ES šalis, Jungtinę Karalystę, Skandinaviją.

„Vertinant kainodarą nesame pigi šalis. Dėl to mūsų sėkmę šiose šalyse lemia kiti veiksniai – aukštą kokybės kontrolę patvirtinantys Lietuvos gamintojų turimi sertifikatai ir logistinis artumas“, – nurodo maisto eksportuotojų asociacijos vadovas.

Traukia aukšti kokybės reikalavimai

„Vertinant pagal pajamas daugiausiai eksportuojame į Skandinavijos šalis – Švediją, Suomiją Daniją, taip pat į Nyderlandus, JK, Prancūziją. Tai – šalys, kurios kelia itin aukštus kokybės reikalavimus ir valstybiniu, ir komerciniu lygiu, tai yra, atskirus reikalavimus kelia patys klientai, tarp kurių – ir pasauliniai prekybos tinklai. Būtent aukštų reikalavimų atitiktis suteikia galimybę gauti didesnę finansinę grąžą“, – teigia Vilniaus paukštyno vadovas T. Sprindžiūnas.

Konkurencinį pranašumą įmonei suteikia griežta gamybos proceso kontrolė. Vilniaus paukštynas kontroliuoja visą gamybos procesą nuo lauko iki stalo, pradedant nuo apsirūpinimo pašaru pačių auginamiems mėsiniams viščiukams iki paruošto produkto pristatymo klientams. Bendrovės išskirtinumas ir tai, jog ji yra tarp nedaugelio gamintojų, siūlančių vištieną, pagamintą iš be antibiotikų užaugintų paukščių, kadangi tai reikalauja ir atsakingo darbo, ir investicijų.

„Dėl to sugebame įveikti barjerus, užkertančius kelią gamintojams, konkuruojantiems ne kokybe, o kaina ir apimtimi“, – aiškina įmonės vadovas.

Įmonei ypač patrauklus bendradarbiavimas su aukštus reikalavimus keliančiais klientais iš Japonijos ir Pietų Korėjos. Būtent pastaroji šalis praėjusiais metais Vilniaus paukštynui suteikė leidimą eksportuoti paukštienos produktus. Rudenį paukštynas išvežė pirmąją produkcijos siuntą į Pietų Korėją.

„Kai maisto kokybės standartai žemesni, tenka konkuruoti su Lenkijos, Ukrainos, ar Rumunijos gamintojais. Tokiose rinkose dominuoja pigiai išauginta ir pigiai parduodama vištiena, kokybė nueina į antrą planą. Dėl to mums tampa kur kas sudėtingiau pateikti klientams patrauklų pasiūlymą“, – sako T. Sprindžiūnas.

Rinkos atvėrimas – daug darbo reikalaujantis procesas

Vartų į tolimąsias rinkas atvėrimas – nuo parengiamųjų darbų iki pirmųjų siuntų – užtrunka nuo vienerių iki penkerių metų.

Pavyzdžiui, įėjimas į Pietų Korėjos rinką užtruko apie šešerius metus, bet tokiam ilgesniam procesui įtaką padarė prasidėjusi pandemija. Visą šį laiką paukštynas glaudžiai bendradarbiavo ne tik su už šį procesą atsakingomis valstybinėmis institucijomis, bet ir su potencialiais klientais. Gavus eksporto leidimą, tęsiamas darbas su klientas – tikslinami kokybiniai reikalavimai produkcijai, nustatinėjami produkto standartai.

Kiekvienai valstybei, su kuria dirbama, kuriami nauji procesai.

Vilniaus paukštynas eksportuoja produktus į daugiau kaip 40 skirtingų pasaulio valstybių. Bendrovė pradėjo ir eksportui į JAV reikalingų veterinarinių sertifikatų bei kitų leidimų gavimo procesą.

„Geografija – itin plati. Eksportuojame ne tik į Europą ir Aziją, bet ir į Afriką, Karibų salas ar net Okeaniją. Mūsų vištiena valgoma ir Haityje, ir Prancūzijos Polinezijoje“, – vardina paukštyno vadovas.

Skirtingos šalys – skirtingi skoniai

Kulinarinės tradicijos ir vyraujantys mitybos įpročiai lemia skirtingai išpjaustytų vištienos dalių populiarumą įvairiose valstybėse.

„Pavyzdžiui, Vietname itin populiarūs patiekalai iš vištų pėdučių. Taip pat jas perka klientai iš Afrikos. Pietų Korėjoje ir Japonijoje žmonės labai vertina vištienos sparnelių vidurines dalis. Į Japoniją taip pat eksportuojame rūkytos vištienos produktus“, – apie tam tikrų rinkų išskirtinumus pasakoja T. Sprindžiūnas.
Europiečiai daugiau renkasi nekaulingas vištienos dalis – krūtinėlės filė, šlaunelių mėsą.

„Anksčiau Lietuvoje buvo populiarus visas viščiukas. Dabar žmonės pamėgo patogesnius maisto produktus, sutinka mokėti papildomai už laiką taupančius ir mažiau atliekų sukuriančius paukštienos išpjaustymus. Skandinavijoje ir Vakarų Europos valstybėse ši tendencija išryškėjo dar seniau“, – tvirtina paukštyno vadovas.