Ar jūsų karvės patiria karščio stresą?

Kylant temperatūrai, daugelyje pasaulio šalių didėja karvių vėsinimo svarba. Tai aktualu  ne tik dėl orų pokyčių, bet ir dėl didėjančio karvių produktyvumo. Laimei, vis daugiau ūkininkų imasi veiksmų, kad jų gyvuliai būtų tinkamai vėsinami, o dėl visame pasaulyje vykstančio klimato atšilimo, akivaizdu, kad vis daugiau karvių vėsinti būtina.

Svarbus duodamo pieno kiekis

Klausiate, kodėl? Iš tikrųjų - tai paprasta fizika. Daug pieno duodančios karvės sunaudoja daug pašarų, kurie, savo kelionę karvių virškinimo sistemoje pradeda prieskrandyje. Čia milijardai prieskrandyje esančių mikroorganizmų išskiria didžiulę energiją, o karvės turi atsikratyti šios perteklinės energijos. Esant aukštesnei lauko temperatūrai, atsikratyti energijos pertekliaus tampa vis sunkiau. Per daugelį metų, didindami galvijų produktyvumą, mes iš tikrųjų sumažinome temperatūros ribą, kuri patogiausia pačiai karvei. Galima sakyti, kad šiandien karvėms, palyginti su karvėmis prieš 50 metų, dėl didesnio produktyvumo, reikia daugiau vėsos.

Todėl šiandien 20 °C temperatūra didelio produktyvumo karvei nėra tokia pati kaip prieš kelis dešimtmečius - dėl padidėjusios gamybos. Be to, ta pati temperatūra ir ta pati drėgmė skirtinguose pieno ūkiuose nebūtinai turės vienodą poveikį, jei ūkių duodamo pieno kiekai skiriasi.

Koks oras idealiausias?

Verta paminėti, kad tarp karvių veislių taip pat yra skirtumų. Atlikti tyrimai rodo, kad galima veisti gausaus pieningumo karves, kurios būtų tolerantiškesnės karščiui. Be to, karvėms svarbi ne tik temperatūra. Verta atsižvelgti, kiek drėgnas ar sausas yra oras.

Jei oras drėgnas, karvės negali atsikratyti energijos garindamos prakaitą, Jei oras sausas -  keičiasi jų kvėpavimas. Todėl, jei yra drėgna, galvijams sunkiau palaikyti idealią kūno temperatūrą,, net jei lauko temperatūra nėra aukšta. Karvės labiausiai mėgsta žemesnę nei 20 °C temperatūrą. 

Ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Jei karvės negali atsikratyti energijos pertekliaus, jos ėda mažiau, nes nori sumažintų šilumos gamybą prieskrandyje. Dėl šios priežasties gali sumažėti primilžiai. Kitas karščio streso požymis - mažesnis veršingumas. 

Taip pat verta pakalbėti apie „klinikinį karščio stresą". Bene paprasčiausias klinikinio karščio streso požymis yra padažnėjęs kvėpavimas. Kiti aiškūs streso požymiai galėtų būti: daug stovinčių karvių, padidėjęs vandens suvartojimas ir karvės, besisukiojančios aplink vandens lovį. Karvės iš esmės jaučiasi nepatogiai, panašiai kaip ir mes, kai pasidaro karšta ar drėgna.

Koks sprendimas? Jei abejojate ar net manote, kad jūsų karvės gali priklausyti rizikos grupei ir patirti karščio stresą, kreipkitės į profesionalus. Niekada nestatykite ventiliatorių, tinkamai neapskaičiavę, ko reikia jūsų ūkiui. Turite atsižvelti į gyvulių poreikius ir sąlygas ūkyje. Sprendimų yra daug, bet jie turi būti taikomi konkrečiam ūkiui.