Briuselyje diskutuota apie pieno sektoriaus ateitį: jaunieji ūkininkai kelia kainų netolygumo problemą ES

Kovo 3–4 dienomis Briuselyje vykusioje (Europos jaunųjų ūkininkų tarybos) CEJA darbo grupės diskusijoje apie pieno sektoriaus situaciją ir ateitį Europoje dalyvavo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovai – valdybos narys Vytenis Grigas ir sąjungos narys Jonas Ivanauskas. Susitikime aptarta pieno sektoriaus padėtis įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria jaunieji ūkininkai.

Diskusijoje daug dėmesio skirta sektoriaus ekonominėms ir struktūrinėms problemoms. Dalyviai analizavo skirtingų ES šalių pieno sektoriaus situaciją, žaliavinio pieno kainų pokyčius ir svyravimus, pieno gamybos tendencijas bei rinkos dinamiką Europos mastu. Taip pat aptartos pagrindinės kliūtys kartų kaitai pienininkystės sektoriuje.

Remiantis European Parliamentary Research Service analize, pieno sektorius Europoje susiduria su keliais esminiais iššūkiais: jaunųjų ūkininkų trūkumu ir sudėtinga kartų kaita, pieno kainų nepastovumu, ūkių pajamų priklausomybe nuo vieno produkto, didėjančiomis klimato kaitos ir aplinkosaugos rizikomis bei augančiais visuomenės lūkesčiais žemės ūkiui.

LJŪJS atstovai diskusijoje taip pat atkreipė dėmesį į kitą svarbią problemą – žaliavinio pieno kainų netolygumą skirtingose ES valstybėse. Pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, šis skirtumas daro tiesioginę įtaką ūkių konkurencingumui ir jaunųjų ūkininkų galimybėms pradėti veiklą pieno sektoriuje.

„Jaunam žmogui pradėti pieno ūkį šiandien reiškia prisiimti didelę finansinę ir klimato riziką. Jei norime, kad sektoriuje atsirastų nauja karta, turime užtikrinti didesnį kainų stabilumą, ilgalaikę paramą investicijoms ir aiškias taisykles, kurios nesikeistų kas kelerius metus“, – teigė LJŪJS narys Jonas Ivanauskas.

Pasak Lietuvos atstovų, svarbu, kad diskusijose Europos lygiu būtų girdimos ir Baltijos šalių problemos. Žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje dažnai išlieka mažesnės nei daugelyje kitų ES valstybių, todėl nacionalinio sektoriaus konkurencingumas tampa jautrus bendrosios rinkos pokyčiams.

„Lietuvos ūkininkų problemos turi būti girdimos Europos Sąjungos lygiu. Kainų netolygumas tarp valstybių narių reiškia nevienodas konkurencines sąlygas. Jei siekiame stipraus Europos pieno sektoriaus, turime kalbėti apie sąžiningesnes rinkos sąlygas visiems ūkininkams“, – pabrėžė J. Ivanauskas.

Diskusijoje taip pat svarstyta, kokių politinių sprendimų reikėtų siekti artėjant Europos Sąjungos Gyvulininkystės strategijai, kurią planuojama pristatyti šiais metais.  Jaunųjų ūkininkų nuomone, ši strategija turėtų ne tik spręsti aplinkosauginius ir klimato klausimus, bet ir užtikrinti sektoriaus ekonominį tvarumą bei sudaryti realias galimybes jaunajai ūkininkų kartai įsitraukti į pieno gamybą.

CEJA darbo grupės susitikimai laikomi svarbia platforma, kur jaunieji ūkininkai iš skirtingų Europos šalių gali pasidalyti patirtimi, aptarti sektoriaus problemas ir formuoti bendras pozicijas dėl būsimos Europos žemės ūkio politikos. Lietuvai tokios diskusijos ypač svarbios, nes pieno sektorius yra viena iš šalies žemės ūkio šakų, o kartų kaita ir ekonominis tvarumas – vieni didžiausių ateities iššūkių.