Kai užsidaro Hormūzas: kiek Lietuvos žemės ūkiui gali kainuoti naujas konfliktas?

Šeštadienį rytą Izraelis ir Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo karinę operaciją prieš Iraną, siekiant nuversti ajatolų valdžią. Abi pusės apsikeitė raketų atakomis.

Izraelio ir JAV raketos pataikė į kelias dešimtis taikinių Teherane ir kituose miestuose, kur, kaip skelbiama, pavyko sunaikinti dalį Irano karinių ir saugumo pajėgų, įskaitant aukštas pareigas užimančius kariškius.

Į tai Iranas atsakė mažiausiai dvejomis raketų bangomis, smogdamas JAV karinėms bazėms Bahreine, Katare, taip pat Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Šis konfliktas, jei greitai nepasibaigs, gali turėti skaudžių pasekmių viso pasaulio ekonomikai. Kaip pranešė Izraelio žiniasklaida, Iranas blokavo laivybą Hormūzo sąsiauriu, per kurį pergabenama apie penktadalis viso pasaulio naftos ir dujų. Jei tai pasitvirtintų, tai būtų skaudus smūgis pasaulinei ekonomikai. Hormūzo sąsiauris yra pagrindinis maršrutas dujų ir naftos tiekimui iš Artimųjų Rytų.

Per šį sąsiaurį pergabenama iki 21 proc. viso pasaulio naftos, o suskystintų gamtinių dujų (SGD) transportavimas yra dar didesnis ir siekia iki 25 proc.

Dujų kainų augimas gali daryti nežymią įtaką ir trąšų kainų didėjimui, bet sunku pasakyti, kiek jos brangų – tai priklausytų nuo konflikto trukmės. Azotinių trąšų gamyboje dujos sudaro 60–80 % savikainos.

Savo ruožtu degalų brangimas neišvengiamai didintų atskirų ūkių gamybos savikainą, ypač, jei kalbame apie pavasarinę sėją, purškimus.

Daugiau aiškumo bus matyti pirmadienį, kai darbą pradės įvairių šalių ir regionų biržos.

JAV aplink Iraną kol kas sutelkė didžiules karines pajėgas, nematytas nuo 2003 metų karinės operacijos į Iraką metu.

Lietuvos kontekste šis karinis konfliktas mūsų šalies žemės ūkiui gali turėti netiesioginį poveikį, energijos išteklių brangimo prasme. Tiesioginių ekonominių ryšių tarp Irano ir Lietuvos faktiškai nėra.