„Ria Novosti“ skelbiant, kad Lietuva pagal alaus eksporto kiekius Rusijoje pernai pakilo į antrąją vietą, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad tai lemia reeksportas, o lietuviškos kilmės prekės ten keliauja vis rečiau.

„Pirmiausia, į ką atkreipčiau dėmesį, kad vertinant lietuviškos kilmės eksporto ir reeksporto santykį šioje kategorijoje, per praeitų metų dešimt mėnesių alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų reeksportas į Rusiją sudarė 96 proc. nuo viso minėtų gėrimų eksporto į Rusiją. Šiame segmente visiškai dominuoja ne lietuviškos kilmės gamintojų produktai, bet reeksportas, produktai, kuriuos pagamino kitų šalių gamintojai“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
„Tie produktai kažkokį trumpą laiką pabūna sandėliuose Lietuvoje ir po to iš Lietuvos eksportuojami į Rusijos teritoriją. Didele dalimi čia yra reeksportas“, – akcentavo jis.

Rusų naujienų agentūra „Ria Novosti“ praėjusią savaitę pranešė, kad didžiausia alaus eksportuotoja į Rusiją pernai buvo Vokietija, o antroje vietoje sekė Lietuva, kuri 2023 m. eksportavo 15 proc. viso alaus į Rusiją, už 36,5 mln. dolerių. „Ria Novosti“ teigimu, palyginus su 2022 m., importinio alaus iš Lietuvos kiekiai šoktelėjo 1,9 karto.
Tuo metu Lietuvos Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. per pirmus 10 mėnesių iš Lietuvos į Rusiją eksportuota alaus už beveik 34 mln. eurų, bet lietuviškos kilmės eksportas siekė vos 678 tūkst. eurų. Lietuviškos kilmės alaus eksportas pernai sumažėjo 92,7 proc., kai bendrai alaus eksportas išaugo 45,4 proc.

A. Izgorodino duomenimis, lyginant 2023 m. ir 2022 m., alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų reeksportas į Rusiją pakilo 57 proc., kai lietuviškos kilmės gaminių eksportas nukrito du kartus. Tad, pažymėjo, jis, šiuo klausimu reikia akcentuoti tai, jog Lietuvos verslas ir gamintojai nėra susiję su viso eksporto augimu.
„Reikia atsargiai akcentuoti tokius dalykus, iš vienos pusės eksporto tendencija atrodo įdomiai, bet čia nėra susiję su Lietuvos verslu ir gamintojais, tai tiesiog tarptautinių tiekimo grandinių ypatumai“, – tvirtino jis.
Galiausiai A. Izgorodinas tvirtino, kad reeksporto augimą galėjo lemti procesai, susiję su tiekimo grandinėmis.
„Europos ir ne Europos Sąjungos šalių gamintojai renkasi efektyviausią, pigiausią, greičiausią tų produktų tiekimo būdą ir galbūt atskirais atvejais į tą palankiausią tiekimo grandinę papuola Lietuva. Čia tiesiog yra tiekimo grandinių ypatumai, nes bet koks gamintojas, kuris eksportuoja prekę „x“ į užsienio valstybę, visada žiūri, kaip tą produktą pigiausiai ir greičiausiai eksportuoti“, – sakė ekonomistas.