V. Grigas: Lietuvai būtina aktyvi pozicija ir greiti sprendimai
Pastaruoju metu Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) darbotvarkėje ryškėja trys pagrindinės kryptys, kurios turės tiesioginę įtaką ir Lietuvos žemės ūkio ateičiai. Apie naujausias tendencijas ir jų svarbą Lietuvai kalba Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, ES civilinio dialogo grupių narys Vytenis Grigas.
Derybos dėl BŽŪP po 2027 m. – sprendžiama ateitis
Šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos ir Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 metų. Europos Parlamentas jau siūlo didinti bendrą biudžetą, grąžinti dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą ir aiškiau apsaugoti žemės ūkiui skirtą finansavimą.
ŽŪR vicepirmininkas Vytenis Grigas pabrėžia, kad Lietuvai šios diskusijos yra itin svarbios:
„Šiuo metu sprendžiama ne tik finansavimo apimtis, bet ir pati BŽŪP kryptis. Lietuvai būtina aktyviai dalyvauti derybose, kad būtų užtikrintas stabilus ir pakankamas finansavimas mūsų ūkininkams bei išlaikytas aiškus politikos modelis.“
Energijos ir sąnaudų krizė – sprendimai keliasi į nacionalinį lygmenį
Antroji svarbi kryptis – energijos ir gamybos sąnaudų krizė. Europos Komisija artimiausiu metu ketina pristatyti laikiną valstybės pagalbos mechanizmą, kuris leis valstybėms narėms taikyti tiesioginę paramą, mokesčių lengvatas ir kitas priemones ūkininkų kaštams mažinti.
Pasak V. Grigo, tai reiškia didesnę atsakomybę nacionalinėms valdžioms: „Matome aiškų poslinkį – sprendimų centras vis labiau persikelia į nacionalinį lygmenį. Todėl labai svarbu, kad Lietuva veiktų greitai ir ryžtingai, užtikrindama, jog ūkininkai realiai pajustų pagalbą, o ne tik deklaracijas.“
Strateginiai prioritetai – jaunimas, gyvulininkystė ir aplinkosauga
Trečioji kryptis apima ilgalaikius strateginius klausimus: kartų kaitą, gyvulininkystės sektoriaus ateitį, klimato politiką ir didėjantį aplinkosauginį spaudimą. Šie veiksniai turės esminę įtaką BŽŪP įgyvendinimui ateityje.
„Jaunieji ūkininkai, gyvulininkystės išlaikymas ir subalansuotas požiūris į aplinkosaugą – tai sritys, kuriose Lietuva turi aiškiai ginti savo interesus. Priešingu atveju rizikuojame prarasti konkurencingumą“, – pažymi V. Grigas.
Naujos kryptys – duomenys, inovacijos ir bioekonomika
Be tradicinių klausimų, vis daugiau dėmesio skiriama naujoms temoms: žemės ūkio duomenų politikai, bioekonomikai ir inovacijoms. Tai sritys, kurios ilgainiui lems sektoriaus konkurencingumą ir atsparumą.
Trąšų klausimas – strateginis iššūkis Europai
Ypatingą dėmesį CEJA skiria ES priklausomybei nuo trąšų importo. Šiuo metu Europos Sąjunga pati pasigamina apie 70 % azoto, 35 % fosforo ir tik 12 % kalio trąšų poreikio, todėl sektorius išlieka itin pažeidžiamas geopolitiniams ir energetiniams svyravimams.
Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija rengia Trąšų veiksmų planą (Fertiliser Action Plan), kuris bus pristatytas gegužės 19 d. ir turės reikšmingą įtaką tiek ūkininkų sąnaudoms, tiek ilgalaikiam sektoriaus stabilumui.
„Trąšų klausimas yra ne tik ekonominis, bet ir strateginis. Nuo sprendimų šioje srityje priklausys ūkių gyvybingumas ir visos Europos maisto saugumas“, – akcentuoja V. Grigas.
Lietuvai – būtinas aktyvus vaidmuo
Apibendrindamas situaciją, ŽŪR vicepirmininkas pabrėžia, kad Lietuvai būtina ne stebėti procesus, o aktyviai juose dalyvauti. „Šiandien sprendimai priimami greitai ir dažnai – decentralizuotai. Jei Lietuva nebus aktyvi, rizikuojame likti sprendimų paraštėse. Turime veikti iš anksto ir kryptingai ginti savo ūkininkų interesus“, – teigia V. Grigas.
Akivaizdu, kad artimiausi metai bus lemiami formuojant Europos žemės ūkio politiką, o nuo Lietuvos gebėjimo įsitraukti priklausys šalies ūkininkų konkurencingumas ir sektoriaus ateitis.
