Lietuvos ūkiai jau keletą metų gyvena gana didelėje įtampoje, nes laukinėje gamtoje nustatomi  nauji paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro atvejai. Kaip rodo patirtis, jei kuri nors iš šių ligų patenka į fermas, nuostoliai gali būti milžiniški.

Viena iš išeičių – didinti biologinę saugą. Tam žemdirbiai gali pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“.

Paraiškų laukiama nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki liepos 7 d., o šiam paraiškų teikimo etapui suplanuota 1 590 389 Eur paramos lėšų.

Nuostoliai būtų milžiniški

Kretingos r. kalakutų ūkį jau ne vieną dešimtmetį puoselėjantys ūkininkai Vilija ir Vladas Baltuoniai teigia labai vertinantys KPP veiklos srities „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ finansinį indėlį į ūkį.

Pasak V. Baltuonio, tokia priemonė labai reikalinga, ypač esant ligų plitimo rizikai. Ūkis pasinaudojo parama ir įsigijo keletą vartų kompleksų, saugančių teritoriją, kad nepatektų pašaliniai asmenys ir gyvūnai iš aplinkos, taip pat įsigijo fermų dezinfekcijai ir plovimui reikalingos įrangos bei priemonių. Paukštininkystės ūkio savininkui patrauklu tai, kad kompensuota buvo 80 proc. projekto išlaidų.

Ūkininkas puikiai žino, kaip svarbu saugoti naminius paukščius nuo ligų protrūkių. Pavojingas užkratas gali išguldyti visų fermų paukščius. Augintojams tai būtų didžiuliai nuostoliai, o vartotojai kurį laiką liktų be pamėgtos produkcijos.

Viena paraiška vienai laikymo vietai

Pagal minėtą KPP veiklos sritį į paramą gali pretenduoti ūkinių gyvūnų laikytojai – fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir žemės ūkio valdą, juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą.

Pareiškėjai gali teikti tik vieną paramos paraišką dėl konkrečios ūkinių gyvūnų laikymo vietos. Jei prašoma paramos dėl skirtingų ūkinių gyvūnų laikymo vietų, tuomet būtina pateikti atskiras paraiškas.

Tačiau galioja išimtis – pareiškėjas gali teikti vieną bendrą paraišką daugiau kaip dėl vienos ūkinių gyvūnų laikymo vietos tuo atveju, jei įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje. Tuomet tinkamos finansuoti išlaidos ir SG apskaičiuojami paraiškoje nurodytoms ūkinių gyvūnų laikymo vietoms bendrai.

Vienas iš reikalavimų pareiškėjams – turi būti parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo planas dėl biologinio saugumo priemonių visumos nustatytų reikalavimų įvykdymo gyvulių laikymo vietose. Šis planas turi būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

Dar pareiškėjams svarbu žinoti, kad laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, ūkinių gyvūnų laikymo vieta įregistruota Ūkinių gyvūnų registre ne vėliau kaip iki 2022 metų gruodžio 31 d.

Skirtumai dideliems ir mažiems ūkiams

Remiama veikla, kuria siekiama sumažinti pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes.

Didžiausia galima paramos suma projektui, kai teikiama tik viena paramos paraiška dėl konkrečios ūkinių gyvūnų laikymo vietos, negali viršyti daugiau kaip 100 tūkst. Eur arba 300 tūkst. Eur, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje (pavyzdžiui, mobili dezinfekcinė įranga ir kt.) ir 200 Eur vienam sutartiniam gyvuliui (SG), kai prašoma paramos suma viršija 4 tūkst. Eur.

Mažesniems ūkiams, kurie laiko iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma projektui gali siekti 4 tūkst. Eur. Didesniems ūkiams, laikantiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, paramos suma apskaičiuojama priklausomai nuo ūkyje laikomų gyvulių: didžiausia paramos suma apskaičiuojama skiriant 200 Eur vienam sąlyginiam gyvuliui, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. Eur.

Tuo atveju, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje to paties paramos gavėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti 300 tūkst.

Pabrėžtina, kad paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Jos turi būti patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos,.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiama bendra jų suma.

Didžiausia galima atrankos balų suma – 100 balų, o privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35.

Kokia parama numatyta Strateginiame plane

Jau įgyvendinamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) ir toliau bus remiamos investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius. Tam numatyta skirti 5 mln. Eur.

Ši intervencinė priemonė skirta padėti ūkiams valdyti riziką ir išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas išsaugoti žemės ūkio gamybos potencialą.

„Kitaip tariant, siekiama kompensuoti ūkiams dalį lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, tokiu būdu norint sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė.

Į paramą gali pretenduoti ūkininkai – fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį bei  valdą, ir juridiniai asmenys arba jų grupė, įregistravę valdą bei užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu bei (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai.

Vienas iš reikalavimų pareiškėjams – turi būti parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo planas dėl biologinio saugumo priemonių visumos reikalavimų įvykdymo gyvulių laikymo vietose. Šis planas turi būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

I. Budzevičiūtė atkreipė dėmesį, kad mažesniems ūkiams, kurie laiko iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma projektui gali siekti 4 tūkst. Eur. Didesniems ūkiams, laikantiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, paramos suma apskaičiuojama priklausomai nuo ūkyje laikomų gyvulių: didžiausia paramos suma apskaičiuojama skiriant 200 Eur vienam sąlyginiam gyvuliui, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Tuo atveju, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje to paties paramos gavėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti 300 tūkst. Eur.

Pagal šią SP priemonę paraiškų priėmimas numatytas spalio – gruodžio mėn.