Trumpos maisto grandinės: popieriuje prioritetas, realybėje – neįdomu?

Baigiantis 2025 metams paaiškėjo nemaloni tiesa: trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektai Lietuvoje išlieka labiau Andriaus Palionio vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos deklaruojama, nei realiai veikianti žemės ūkio politikos kryptis. Per visą paraiškų teikimo laikotarpį Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo pateikta tik 11 paraiškų.

Nors šiai priemonei buvo numatyta daugiau nei 5,3 mln. eurų parama – didžioji dalis lėšų taip ir liks nepanaudota.

Ūkininkai ir kiti ūkio subjektai paprasčiausiai nesiveržia kurti trumpų maisto grandinių. Kai prašoma suma siekia tik 1,64 mln. eurų, o paramos pakanka visiems be jokios konkurencijos, tampa akivaizdu – problema slypi ne finansavime, o pačioje priemonės patrauklume.

„Pateiktose paraiškose prašomos paramos sumos sudaro nuo 27 tūkst. Eur iki 250 tūkst. Eur vienam projektui įgyvendinti“, – teigia NMA.

Kodėl ūkininkai nesusidomi?

Nors teoriškai trumpa tiekimo grandinė skamba patraukliai – tiesioginis ryšys su vartotoju, didesnė pridėtinė vertė, mažesni tarpininkai – praktikoje ūkininkai susiduria su biurokratine našta, sudėtingais reikalavimais ir neaiškia ekonomine nauda.

Smulkesni ūkiai dažnai neturi nei laiko, nei žmogiškųjų resursų administruoti projektus, o stambesniems tokia veikla vargu ar atsiperka.

Neatsitiktinai didžioji dalis pareiškėjų – fiziniai asmenys, o juridinių asmenų beveik nematyti: tik du kooperatyvai ryžosi teikti paraiškas. Tai rodo, kad net organizuotos struktūros nemato pakankamos motyvacijos vystyti šią kryptį.