Diegti inovatyvias technologijas norintys žemdirbiai prašo tobulinti teisinę bazę, kad ūkininkavimui galėtų naudoti žemės ūkiui pritaikytus bepiločius orlaivius, dar vadinamus agrodronais, o už jų įsigijimą gauti paramą.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikina, jog kol kas tam galimybių nėra ir trūksta sprendimų Europos Sąjungos (ES) lygiu, tačiau ateityje ketinama ieškoti būdų, kaip agrodronų naudojimą remti.

Savo ruožtu Kaimo reikalų komiteto (KRK) parlamentarai laikosi pozicijos, jog ūkininkams turėtų būti sudarytos palankesnės galimybės naudoti bepiločius orlaivius, bei kritikuoja ministeriją dėl esą nepakankamai inovatyvaus požiūrio.

„Jūsų (ŽŪM – ELTA) mąstymas yra visiškai pasenęs, jūs ieškote būdų ne kaip išspręsti, bet kaip neišspręsti“, – trečiadienį vykusiame komiteto posėdyje į žemės ūkio viceministrą Egidijų Giedraitį kreipėsi KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) teigimu, agrodronai jau galėtų dirbti laukuose, tačiau net ir gavus leidimą bepilotį valdyti, teisėtai negalima jo naudoti pasėliams purkšti, sėti ar kitoms ūkininkavimo veikloms. Rūmų vertinimu, agrodronams įsigyti būtų galima skirti ES paramą.

„Dronai yra būtinas įrenginys inovatyviems ūkininkams, žiūrintiems į priekį. Tai yra multifunkcinis įrenginys, agregatas, kuris puikiai tinka ne tik augalininkams, bet ir gyvulininkams, sodininkams ir daržininkams.

Todėl ne kartą kreipėmės į ŽŪM tiek žodžiu, tiek raštu ir tikrai nesuprantama situacija, kodėl šitas agregatas nėra (laikomas – ELTA) investicija modernizuojat žemės ūkį“, – KRK posėdyje sakė LŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas antrino, esą dronai žemdirbiams yra „tiesiog Dievo dovana“ auginant ne tik pluoštines kanapes, bet ir, pavyzdžiui, kukurūzus: „Nes įgalina visiškai naują agrotechnologiją, efektyvią ir aplinkosauginiu požiūriu. Nesuprantu, kodėl negalima būtų naudoti šitos pažangios technologijos.“

V. Pranckiečio teigimu, dronai „de facto jau dirba žemės ūkyje“ ir ŽŪM turi pripažinti, jog NMA sprendimas nefinansuoti drono įsigijimo buvo klaida.

„Reikia baigti diskusijas, ar tai yra žemės ūkio technika. Taip, tai yra dabarties ir ypač ateities žemės ūkio technika. Tai ne tik purškimai, tai gali būti ir kokių nors žolių, įsėlių sėja, dar kas nors, galų gale, sensorinis laukų stebėjimas.

Visa tai yra pažanga, skaitmenizavimą, ėjimą į ateitį ir staiga sakome, kad šita priemonė yra netinkama finansuoti. Finansuokime tą ateitį“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Viceministras: ateityje norime remti

KRK narys Jonas Gudauskas pabrėžė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK) yra patenkinusi vienos ūkininkės skundą prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Agentūra atmetė žemdirbės paraišką, kurioje buvo prašoma finansavimo dronui įsigyti.

„Dabar taisyklėse, taip, yra parašyta, kad dronams finansavimas negalimas. Anksčiau pavasarį tose taisyklėse to nebuvo ir jūs (NMA – ELTA) bijote pripažinti, kad galbūt padarėte klaidą atmesdami paraišką, ar liepdami išbraukti droną iš paraiškos“, – kalbėjo J. Gudauskas, reaguodamas į NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus Kšištofo Dokudovičiaus teiginį, jog ūkininkės paraiška buvo atmesta vadovaujantis dabartinėmis taisyklėmis, kuriose dronų nėra tarp finansuojamų išlaidų.  

Tuo metu žemės ūkio viceministras E. Giedraitis sakė, kad dronai nėra priskirti prie žemės ūkio technikos, todėl pagal dabartinę žemės ūkio technikos ir įrangos apibrėžtį, parama jų įsigijimui – negalima.

Pasak jo, panašus teisinis reglamentavimas galioja ir kitur Europoje, o klausimo svarstymas europinių lygiu – strigęs.

„Labai norėtųsi, kad judėtų visa Europa, nes tas pats yra ir kitose valstybėse – augalų apsaugos produktai draudžiami naudoti. Visi laukia reglamentų, o reglamentai, kiek man išaiškino, sustojo dėl karo Ukrainoje. Tiesiog atsirado kiti prioritetiniai darbai ir niekas ta kryptimi nebedirba“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Pagal ES direktyvą, augalų apsaugos produktų purškimas iš oro yra draudžiamas, išskyrus kelias išimtis. Dėl to, kaip pažymi LŽŪR, nacionalinėje teisėje nėra galimybės įteisinti pasėlių purškimą dronais.

ES dar svarsto reglamento dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti augalų apsaugos produktų purškimą iš dronų. ES fondų parama bepiločiams orlaiviams taip pat nėra numatyta.

E. Giedraitis pažymėjo, jog ŽŪM vertins dronų panaudojimo žemės ūkyje galimybes ir svarstys, ar šias technologijas priskirti prie tinkamų investicijų.

Vis tik kol kas, kartu akcentavo viceministras, nėra aiškios metodikos paskaičiuoti, kiek investicijos į bepiločius orlaivius žemės ūkio sektoriuje atsiperka.

„Tikrai esame nusiteikę ateityje padaryti dronus tinkamomis išlaidomis. Bet šiuo metu tai dar yra netinkama“, – sakė E. Giedraitis.

Komentuodamas NMA ginčą su ūkininke dėl paramos skyrimo, ministerijos atstovas teigė, jog NMA gavo LAGK įpareigojimą vertinti paraišką pakartotinai, tai esą ir padarys.

Transporto kompetencijų agentūra šiemet gavo 3 prašymus leidimams bepiločių orlaivių naudojimui žemės ūkyje gauti: vienas leidimas jau išduotas, dvi paraiškos dar nagrinėjamos.