Lapkričio 18 d. visose Europos šalyse prasidedanti Europos atliekų mažinimo savaitė, rengiama jau 15 kartą, šiais metais kviečia skirti dėmesį pakuočių atliekoms, praneša Aplinkos ministerija. Jos šūkis – „Nesipakuok“ (angl. „Don‘t get wrapped up“) ragina būti sąmoningiems ir prisidėti prie pakuočių atliekų mažinimo. Kviečiame lapkričio 18-26 d. organizuoti renginius, skirtus šiai iniciatyvai.

Šių metų tema pasirinkta atsižvelgus į neseniai Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento, skirtą skatinti pakuočių atliekų prevenciją ir daugiau jų naudoti pakartotinai, taip siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką.

Šiuo metu derinamas ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas pakeis iki šiol galiojusią ES pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą. Naujasis reglamentas suvienodins valstybių narių požiūrį į pakuočių ženklinimą, užstato sistemas, daugkartines pakuotes, pakartotinį pakuočių naudojimą arba užpildymą, gamintojo atsakomybės principo taikymą ir kitus aspektus. Vienas iš esminių reikalavimų – iki 2030 m. pakuotės turi tapti visiškai perdirbamos.

Pakuočių ir jų atliekų kiekiai pastaraisiais metais didėja labai sparčiai, prie to prisideda ir elektroninė prekyba, tai lemia perteklinį gamtos išteklių naudojimą, biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų taršą. Irdamos pakuotės skaidosi į mikroplastikus ir kitas chemines medžiagas, kurios dar ilgai nesuskyla aplinkoje.

2021 m. vienam ES gyventojui vidutiniškai teko 188,7 kilogramų pakuočių atliekų. Mažiausiai Kroatijoje – 73,8 kilogramai ir daugiausiai Airijoje – 246,1. Nuo 2010 iki 2021 m. didžiausią dalį pakuočių atliekų sudarė popierius ir kartonas (34 mln. tonų 2021 m.), plastikas (16,1 mln. tonų) ir stiklas  (15,6 mln. tonų).

Lietuva yra užsibrėžusi tikslą, kad nuo 2030 m. 70 proc. surenkamų pakuočių atgims antram gyvenimui ir virs naujais produktais – bus perdirbama.  2025 m. tikslas – 65 proc.

Didelė pakuočių atliekų dalis šalyje surenkama per nuo 2016 m. pradėjusią veikti užstato sistemą.  2022 m. per užstato sistemą surinkta apie 92 proc. visų  rinkai patiektų polietileno tereftalato (PET), apie 93 proc. metalinių, apie 87 proc. stiklo pakuočių. Užstato sistemos administratoriaus duomenimis, per 7 metus buvo surinkta daugiau nei 4 mlrd. vienetų pakuočių arba apie 163 tūkst. tonų, o tai prilygsta 16 Eifelio bokštų svoriui.

Tačiau dėl kitų pakuočių surinkimo susiduriama su iššūkiais, todėl imamasi papildomų priemonių. 2020 m. duomenimis Lietuva išsiskyrė kaip daugiausia lengvųjų plastikinių maišelių vienam gyventojui per metus sunaudojanti šalis – 294. Tam didžiausios įtakos turėjo ypač paplitęs labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas (250 vienetų vienam gyventojui per metus). Atsižvelgiant į tai priimti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, draudžiantys neatlygintinai dalyti lengvuosius ir labai lengvus plastikinius maišelius.

Didinant gamintojų ir importuotojų bei juos vienijančių organizacijų motyvaciją perdirbti pakuočių atliekas nuo 2025 m. įsigaliojus Seimo priimtoms Mokesčio už aplinkos teršimą pataisoms, gamintojai ir importuotojai bus atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą PET, plastikinių ir kombinuotų pakuočių atliekomis tik už tą pripildytų pakuočių kiekį, kuris bus perdirbtas.

Tikimasi, kad tai paskatins verslą aktyviau ieškoti alternatyvių aplinkai draugiškesnių pakuočių, pakavimui naudoti mažiau  pakuočių, spartins plastikinių ir kombinuotų pakuočių atliekų perdirbimo technologijų diegimą, rūšiavimo sistemos tobulinimą.