Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti įsakymo „Dėl statinių, trukdančių užtikrinti ar atkurti upių vientisumą, pašalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą. Šalinti pavojingus, avarinės būklės ir nenaudojamus statinius iš upių numatyta norint atkurti upių vientisumą, praeivių ir pusiau praeivių žuvų rūšių populiacijas, pagerinti šalies vandens telkinių būklę.

Įsakymo projektas parengtas atsižvelgiant į Vandens įstatyme numatytą nuostatą, įpareigojančią statinių, trukdančių užtikrinti ar atkurti upių vientisumą, savininkus ar valdytojus pašalinti statinius iš upių, jeigu jie neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei. Šalinti statinius reikia, jei jie neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojami laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai arba jei jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga. Minėta Vandens įstatymo nuostata įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. 

Dėl įstatyme numatytos prievolės šalinti funkcijų neatliekančius statinius iš upių numatyta detalesnė tvarka visam šalinimo procesui, įskaitant šeimininkų neturinčius statinius. Projekte reglamentuojama, kokie statiniai, trukdantys užtikrinti ar atkurti upių vientisumą, laikomi šalintinais, ir kas laikoma statinio pašalinimu. Taip pat patikslinta, ką būtina atlikti prieš šalinant statinius bei statinio šalinimo procedūros. 

Projektas padės už statinių šalinimą atsakingiems asmenims efektyviau įgyvendinti projektus, sumažins administracinę naštą, užtikrins aiškesnį teisinį reguliavimą ir nuoseklią upių vientisumo atkūrimo tvarką. 

Dėl didžiulio senų užtvankų skaičiaus šalyje atsiranda vis didesnis poreikis rekonstruoti avarinės ar blogos būklės užtvankas, tačiau iš visų žinomų užtvankų daugiau nei pusė neatlieka jokių funkcijų. Todėl finansinių išteklių naudojimas statinio rekonstrukcijai, kuris neturi naudos ar vertės, yra neefektyvus. Skaičiuojama, kad trečdalis šalies užtvankų yra blogos ir avarinės būklės. Dėl to didėja užtvankų avarijų tikimybė. Praeitais metais įvyko 4 užtvankų avarijos, šiemet 1.

Prieš 60-70 metų pastačius užtvankas upėse buvo kardinaliai pakeista upių ekosistema.  Pokyčiai pastebimi tiek natūraliame upės tėkmės rėžime, tiek žuvų rūšių ir net augalų kompozicijoje. Dėl padarytos įtakos tėkmei, nešmenims, temperatūrai ir kitiems komponentams pastebima blogėjanti vandens telkinių būklė. Žuvų rūšys, kurių išgyvenimui reikalinga migracija, neteko buveinių, dėl to sumažėjo net kelių žuvų rūšių populiacijos, kai kurios buvo paskelbtos nykstančiomis. 

Upių vientisumo atkūrimas prisideda prie Vandenų direktyvos, Buveinių direktyvos ir Europos Komisijoje bei Parlamente svarstomo Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimo tikslų.

Pastabas teisės akto projektui galima teikti iki rugpjūčio 9 d. per Teisės aktų informacinę sistemą.