Nejaugi tikros žiemos sugrįžta?

Turime pripažinti, kad daugelį metų neturėjome tikrų žiemų ir štai pagaliau į mūsų geografinę zoną jos sugrįžo, galima sakyti – su nemenku trenksmu. Atėjo rimta žiema iš mano kartos vaikystės ir jaunystės, nors tuomet jos buvo dar „macnesnės“. Dar visai neseniai turėjome žiemas, kur visų jos mėnesių temperatūrų vidurkiai buvo pliusiniai. Tenka pripažinti, kad jau pernai dabartinę žiemą daugelis meteorologų tiksliai prognozavo, jog tikros jos galime sulaukti nuo sausio mėnesio. Taip ir nutiko.

Kad ši žiema bus jau kitokia, jautėsi, kai rugsėjis jau nebebuvo vasaros tęsinys, kaip prieš tai kelis paeiliui metus. Ruduo buvo jau nestandartinis ir žiema atkeliavo visai ne tokia, nei buvome pripratę. Orai gali keistis metų laike labai stipriai, bet klimatui staigiai pasikeisti reikia šimtmečių, net tūkstantmečių. Visos bėdos dėl klimato kaitos paprastai priskiriamos, kai dėl organinio kuro deginimo atmosferoje daugėja CO2 koncentracija. Bet, matyt, yra žymiai daugiau veiksnių, kurie daro įtaką klimato kaitai.

Prisiminus žemės vystymosi raidą, kiek būta drastiškų klimato kaitos periodų, kai žmogaus dar nebuvo arba jam atsiradus praktiškai jis dar jokios ūkinės veiklos nevykdė. Vien mūsų kraštą per 150 tūkst. pastarųjų metų ledynmetis niokojo 6 kartus ir nė kartą nebuvo deginama anglis, nafta, kurių degimo produktai ir lemia klimato šilimą. Man regis, po šios žiemos bus kitoks ir pavasaris. Prisimename, kai pernai balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje po šiltų orų užklupo pavasarinės „kandžios“ šalnos. Jeigu bus ir vasaris šaltas, tai pagal kompensacijos dėsnius pavasaris turi būti normalus, kaip ir senesniais laikais. Tokia prognozė jau projektuojama ir pavasario orams.

Dabar grįžkime prie šios žiemos. Visi jos laukėme daug metų ir ji atėjo su gausiu sniegu, pūgomis ir šalčiais, nuo kurių spėjome atprasti. Jei dar pažemės iki minus 20 laipsnių ir daugiau, žiniasklaida įvardins, kad tai jau speigas.

Atėjusi tikra žiema vienus mus pradžiugino, o kitiems sukėlė rimtų rūpesčių. Didžiausios bėdos atsiranda ne dėl gausaus sniego, o dėl įsisiautėjančių ilgalaikių pūgų. Tampa nepravažiuojami keliai, įvyksta daug avarijų. Kai tiek prisnigo ir jei nebus atlydžių, pūgos gali pridaryti daug nemalonumų, itin vasarį, kuris tradiciškai laikomas pūgų mėnesiu.

Kol už lango balta, balta kur dairaisi, laikas pagalvoti apie būsimus darbus savo sklypuose: ką sėsime, gal kokią naują kultūrą bandysime prisijaukinti. Mane nustebino, nes niekada nebuvau į tai atkreipęs dėmesio, kad JAV kas penkeri metai pateikia naujų rekomendacijų mitybai. Rekomenduojama mažinti cukraus ir perdirbtų maisto produktų vartojimą. Nieko naujo nematau tose rekomendacijose, seniai visiems žinomi sveikos mitybos principai, nebent reikia (-ėjo) laikas nuo laiko priminti visuomenei. 

Na, o gamtoje kol kas visiška ramybė, bet jei ilgai laikysis aukšta sniego danga gali kilti ir baltojo bado grėsmė, o sekliuose vandens telkiniuose dusti žuvys. Vyrauja priešingos nuomonės, kad nereikia papildomai pasirūpinti gamtoje žiemojančiais gyvūnais, o palikti patiems išgyventi. Bet dalis žmonių labai pergyvena dėl gyvūnų, patekusių į ekstremalias sąlygas ir stengiasi padėti peržiemoti. Labiau linkęs pritarti antrai nuomonei, itin dėl laukinių paukščių. Ornitologai jau daug metų skelbia rimtą pavojų, kad katastrofiškai mažėja paukščių tiek rūšių skaičiumi, tiek populiacijų gausumu. Per paskutinius dešimtmečius kai kurių sparnuočių rūšių sumažėjo labai ženkliai. Dauguma gyvūnų glaudžiasi prie žmogaus, nes natūralios gamtos vis mažiau, gyvūnų buveinės stipriai pažeistos. Taigi, reikėtų pagelbėti gyvūnams išgyventi šią žiemą, išskirtinę savo šalčiu, įrengti lesyklėles, kurapkoms nuvalyti plotelius, kur yra želmenų, iš eglišakių padaryti slėptuvę. 

Soduose, itin jaunuose, apie medelius reikia suslėgti sniegą, kad peliniai graužikai nepasiektų kamieno, o stirnos ir kiškiai neapgriaužtų šoninių šakų. Tiesa, nežinau, kiek tų kiškių beturime. Svarbu pasirūpinti ir kurapkomis, kurių irgi mažai belikę. Joms itin sunku, kai tokia stora sniego danga, bet kol nėra kietos sniego plutos, dar kurapkos sugeba prisikasti prie želmenų. Taigi, belieka stebėti, kam reikia skubios pagalbos ir kiek įmanoma padėkime, neleiskime gyvūnams žūti. 

Džiaugdamiesi tikra žiema, sukruto poledinės žūklės žvejai. Visuomet pravartu laikytis saugos taisyklių ant ledo, nes vietomis, kur storiau supustyta sniego, ledas gali būti per plonas.

Kokių naujienų žemės ūkyje laukiama 2026 m. ir ko gali tikėtis ūkininkai, valdų savininkai gali sužinoti iš žemės ūkio ministro interviu, išspausdinto „Ūkininko patarėjo“ 2025 m. gruodžio 23 d. numeryje. Reikia tikėti, kad pagal rytiečių kalendorių (prasidės nuo vasario 17 d.) atėję Ugninio Arklio metai bus sėkmingi, nes astrologų nuomone jie žada didelių pokyčių visose gyvenimo srityse. 

Reikėtų nepamiršti, kad sausio 31 d. vyks tradicinė šventė „Sartai 2026“ – žirgų ristūnų lenktynės Dusetų hipodrome. Dar nuo studijų laikų jaučiu didelę nostalgiją, kai kasmet ristūnų lenktynės vykdavo ant Sartų ežero ledo ir mes, Vilniaus universiteto žygeiviai, rengdavome žygius slidėmis prieš dieną ar dvi į Dusetas. 

Autorius Pranas Zubrickas