Viena gegužės diena mažiesiems Žaslių miestelio gyventojams buvo itin įsimintina. Vaikai iš vietos pagrindinės mokyklos ir lopšelio-darželio „Žaliasis klevelis“ auklėtiniai gavo progą su Žuvininkystės tarnybos specialistais į Neries upę išleisti tūkstančius europinių ungurių jauniklių. Gamtoje šių intensyviai migruojančių žuvų lauks daugybė iššūkių. Vienas iš jų – žmogaus pastatytos užtvankos.

Iš viso Lietuvoje yra bemaž pusantro tūkstančio užtvankų. Dalis jų yra pamirštos ir apleistos, o jų būklė – avarinė. Iš kai kurių senų užtvankų yra likę tik griuvėsiai ir upės tėkmę stabdantys akmenys ar suskilę betono luitai. Negana to, neršti tūkstančius kilometrų plaukiantiems suaugusiems unguriams pražūtingą pavojų kelia hidroelektrinių turbinos – dalis žuvų yra sužalojamos, neretai – mirtinai. Mokslinių tyrimų duomenimis, ungurių mirtingumas ypač padidėja, kai jiems tenka įveikti mažesnio dydžio ir skirtingų tipų turbinas, kuriose tarpai tarp menčių yra maži, o jos sukasi greičiau negu didelės turbinos.

Todėl Žuvininkystės tarnyba europinių ungurių jauniklius leidžia į vandens telkinius, iš kurių subrendę unguriai galėtų laisvai pasiekti jūrą – neveikiami hidroelektrinių turbinų sąlygoto mirtingumo migracijos metu. „Jei išleisime ungurius į telkinį, iš kurio pasiekę brendimą jie negalės išplaukti į tolimą migracijos kelionę Sargaso jūros link, tai žuvys taps žvejų arba plėšrūnų laimikiu arba mirs nuo išsekimo. Juk neršti migruojantys suaugę (paskutinės sidabravimosi stadijos) unguriai nesimaitina, o visą energiją jie skiria migracijai ir gonadų brandinimui“, – pasakoja Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento direktorius Justas Poviliūnas.

Pergyveno dinozaurus, bet dabar nyksta

Tačiau Žaslių pagrindinės mokyklos mokytoja Laimutė Dekienė pripažįsta, kad su vaikais kalbėdama apie ungurius ir jų migraciją užtvankų temos neužkabina. Kol kas tai nėra įtraukta į pradinukų pasaulio pažinimo programą.

Įžuvinimo renginyje su moksleiviais dalyvavusi pedagogė tikina, kad ungurių gyvenimo ciklai ir šių žuvų migracija moksleiviams yra labai įdomi tema. Vaikai smalsiai tyrinėja ir žiūri į žemėlapius, kad įsitikintų, kokia ilga ir sudėtinga yra ungurių kelionė per Atlantą į Sargaso jūrą, kurioje jie neršia ir išleidžia ikrus.

Visą energiją skyrę nerštui unguriai nebeišgyvena. Iš ikrų išsiritusios mažytės permatomos ir skaidrios ungurių lervutės iš pradžių plūduriuoja planktone. Jos yra visiškai savarankiškos ir pačios pasirūpina maistu. Sugrįžti į Europą joms padeda Golfo srovė, o ši kelionė gali užtrukti beveik metus ar net ilgiau.

Iš europinių upinių ungurių fosilijų mokslininkai daro išvadą, kad ši rūšis gyvuoja daugiau negu 70 milijonų metų. Vadinasi, unguriai pergyveno ir dinozaurus, ir ledynmečius. Vis dėlto dabar atėjo metas, kai ungurių sparčiai mažėja, šios žuvys nyksta.

Pasak J. Poviliūno, ungurių populiacijos nykimo priežastimis dažniausiai įvardinami tokie veiksniai kaip klimato kaita, lemianti Golfo srovės pokyčius, buveinių praradimas, mirtingumas migracijos kelyje, tarša, invazinių parazitų poveikis bei pergaudymas. Žuvivaisos departamento direktoriaus teigimu, labiausiai tikėtina, jog dauguma šių faktorių veikia kartu, vienas kitą papildydami, tačiau kol kas nėra žinoma, kokią konkrečiai įtaką daro kiekvienas veiksnys atskirai.

Šių metų planas – 1 mln. išleistų jauniklių

Apsaugoti šių vertingų žuvų rūšį yra labai svarbu. Tai supranta ir vaikai.

Prie Neries atvykę Žaslių pradinukai ir darželinukai galėjo iš arti stebėti ir savo rankomis paliesti besirangančius stiklinius unguriukus. „Patyriminis mokymasis yra labai efektyvus. Viena yra sužinoti iš vadovėlio, o kita – priartėti prie gamtos, patirti gyvai. Juk vaikai mokykloje dar visai neseniai sužinojo, kaip iš žuvies ikrų išsirita mailius, auga ir galiausiai subręsta į didelę žuvį. Dabar mes pamatėme, kaip tas mailius atrodo, kaip po Nerį pasklinda maži stikliniai unguriukai. Vaikams tai buvo labai įdomi ir vertinga išvyka“, – teigia mokytoja L. Dekienė.

Pažintį su gamta vaikams surengę Žaslių pedagogai pasinaudojo kaimynų svetingumu. Europietiškų ungurių jauniklius užaugino ir išleidimui paruošė Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvininkystės Laukystos skyrius, kuris yra įsikūręs Kaišiadorių rajone, greta Žaslių. Tarnyba išpildė kūrybingų mokytojų prašymą suteikti vaikams edukaciją ir gyvą patirtį.

Žuvininkystės tarnybos duomenimis, šįkart į Nerį išleista 40 tūkstančių europinių ungurių jauniklių. O iš viso į 65 Lietuvos vandens telkinius šiemet suplanuota išleisti daugiau kaip 1 mln. šių nykstančių žuvų jauniklių. Dalis jų bus ženklinami organiniais dažikliais, kad atliekant mokslinius tyrimus būtų galima įvertinti įveisimo efektyvumą, augimo tempą, sugautų užaugusių ungurių amžių.

Daugiau laisvų ir vientisų upių – daugiau šansų unguriams išlikti

Unguriukai į Lietuvą buvo atvežti iš Prancūzijos, nes dėl sumenkusios populiacijos iš Sargaso jūros stikliniai unguriai pas mus neatmigruoja. Prancūzijos upėse sugautas mailius įsigytas įgyvendinant projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje 2023 m.“. Anot specialistų, ką tik atgabenti stiklinės stadijos unguriai būna permatomi. Šiek tiek paauginti įgauna unguriams būdingą spalvą, pradeda intensyviai maitintis ir augti. Optimaliausias jų išleidimo laikas – kai vandens temperatūra pakyla iki 10 ir daugiau laipsnių, ir vandenyse, į kuriuos jie išleidžiami, lengva susirasti maisto. Stikliniai unguriai mėgsta migruoti, tad aktyviai plinta su vandens srovėmis. Paaugę jie tampa sėslesni. Slėpdamiesi ir tykodami grobio gali įsirausti į gruntą.

Ungurių elgsenos ypatybės, jų raidos ciklai ir tolimos kelionės neršti mokslininkams visada buvo ypač įdomūs tyrimų objektai. Tyrinėjant pastebėta, kad nuo 1970–1980 metų europinių upinių ungurių populiacija visur sparčiai menko – jauniklių sumažėjo nuo 50 iki 99 procentų. Dabartinė populiacijos būklė apibūdinama kaip pavojinga rūšiai išlikti ir labai nestabili, o ungurių išteklių naudojimas yra netvarus.

Kad apsaugotų europinių ungurių populiaciją nuo išnykimo, Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų ir nustatė priemones europinių ungurių ištekliams atkurti. Šias priemones įgyvendina ir Lietuva – Žuvininkystės tarnyba ungurių įveisimo darbus vykdo jau nuo 2011 metų, kuomet buvo pradėtas įgyvendinti Lietuvos nacionalinis europinių ungurių išteklių valdymo planas.

Akivaizdu, kad plano sėkmė priklauso ne tik nuo žuvivaisos specialistų pastangų, bet ir nuo visos visuomenės sąmoningumo ir noro puoselėti gamtą, visų pirma, šalinant anksčiau žmonių iškrėstas piktadarybes, tokias kaip užtvankos, kurios sunaikino dalį buveinių bei iki šiol marina Lietuvos upes, skurdina ekosistemas, užkerta kelią migruojančioms žuvims.