J. Matijošaitis: Alternatyvų ieškojimas peraugo į pasaulinį verslą

Nuo mokyklos laikų tvirtus tarpusavio ryšius išlaikiusios kelios draugų šeimos ne tik sukūrė stiprius ūkius, bet drauge pradėjo ir verslą, kuris pamažu skinasi kelią į pasaulio rinkas.

Ilgalaikėje perspektyvoje pasiteisina

Šakių ir Vilkaviškio rajono ūkininkai Balevičiai, Matijošaičiai ir Čižauskai – būtent šios trys pavardės slepiasi už ne tik Lietuvoje, bet jau visame pasaulyje sparčiai populiarėjančio prekės ženklo „Jorus“, kurį valdo šių žemdirbių įkurta UAB „Naturus“. Įmonė iš moliūgų ir pluoštinių kanapių gamina pačią įvairiausią produkciją. Prieš penkerius metus veiklą pradėjusi bendrovė augo lėtai, bet užtikrintai. 2024 m. įmonių grupės apyvarta siekė net 7 mln. eurų, o šiemet tikimasi ją padidinti net iki 10 mln. eurų. Akivaizdu, kad ir tai dar ne riba.

O viskas prasidėjo dar prieš pasaulį sukaustant COVID-19 pandemijai. Būtent tada ieškodami alternatyvų tradicinėms kultūroms minėti ūkininkai ėmė auginti pluoštines kanapes.

„Žemdirbystės šaknys slypi mano vyro Povilo šeimoje. Jis pats ūkininkauti pradėjo 2007-aisiais, o kai sukūrėme šeimą aš taip pat panorau turėti savo šaką. Ūkininkauti ėmiau su mintimi, kad reikia iš ūkio sukurti kažką daugiau. Su kviečiais ar cukriniais runkeliais juk daug nenuveiksi, o štai pluoštinių kanapių ir moliūgų galimybės – neribotos. Galima sakyti, kad dėl šių priežasčių viskas ir prasidėjo“, – pasakojo viena iš „Jorus“ prekės ženklo įkūrėjų Irma Balevičienė.

Ji prisiminė, kad pirmieji metai buvo labai sunkūs. Pasodintus 6 ha moliūgų Suvalkijos ūkininkai turėjo nuimti rankomis, o blogiausia, kad šią produkciją supirkti turėjusi įmonė galiausiai atsisakė šių minčių. Dėl to Irmai su vyru teko skubiai ieškoti rinkų, kuriose būtų galima realizuoti ką tik nuimtus moliūgus.

„Buvo labai daug darbo ir mažai naudos, tačiau rankos tikrai nenusviro. Ši, tuo metu ne visai maloni situacija, galbūt net padėjo perprasti tam tikras verslo subtilybes“, – svarstė pašnekovė.

Panaši ir Žemės ūkio rūmų Kanapių augintojų ir inovatorių asociacijos nario Juozo Matijošaičio istorija. Nuo 2008-ųjų ūkininkaujantis vyras taip pat ilgai augino tradicines kultūras, tokias, kaip kviečiai, rapsai, pupos ar cukriniai runkeliai, tačiau pamatęs, kad mūsų šalis gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos iš vieno hektaro uždirbamų pajamų vidurkio, suprato, jog reikia ieškoti alternatyvų. Taip maždaug 2017 m. jis ėmė auginti pluoštines kanapes, o dar po dviejų metų – moliūgus.

„Šios kultūros prisideda prie sėjomainos gerinimo, dirvožemio praturtinimo, mažina vartojamų augalų apsaugos produktų kiekį. Daugelis jų jau senokai nėra veiksmingi, nes augalai prie jų sugeba greitai prisitaikyti. Vis dėlto su gera sėjomaina šių problemų galima išvengti“, – pabrėžė J. Matijošaitis.

Anot jo, dar vienas svarbus niuansas, dėl ko apsimoka auginti pluoštines kanapes ir moliūgus, – saugumo garantas. Žemdirbiai, auginantys vos 2-3 kultūras, labiau rizikuoja prarasti dalį ūkyje uždirbamo pelno nei tie, kurie turi daugiau alternatyvų.

„Tiesą pasakius, mane vilioja ir smalsumas. Auginti pluoštines kanapes ir moliūgus man daug įdomiau, nei tik cukrinius runkelius, javus ar rapsus. Būna sunkesnių, būna lengvesnių metų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje alternatyvios kultūros išties pasiteisina“, – pabrėžė Šakių rajono ūkininkas.

Nesumažino entuziazmo

Šie metai pluoštinių kanapių augintojams buvo visai neblogi, nors moliūgų laukuose iššūkių netrūko. Šiai kultūrai labiausiai pakenkė šalta vasara ir drėgnas ruduo. Nepaisant to, visas derlius jau seniausiai sukrautas aruoduose.

„Visada galima sugalvoti šimtus priežasčių, kodėl nereikėtų auginti vienos ar kitos kultūros, tačiau truputį pasistengus, galima gauti neįtikėtiną naudą. Pavyzdžiui, pluoštinių kanapių sėja ir auginimas tikrai nėra sudėtingi, tačiau vis dar nėra iki galo jų nuėmimui pritaikytos technikos. Kartais stringa ir realizacija. Dėl to reikia visose šalyse ieškoti galimų partnerių. Norint sulaukti naudos, reikia sunkiai dirbti, tačiau tą daryti tikrai verta. Skatiname visus ūkininkus sekti mūsų pavyzdžiu ir auginti tiek kanapes, tiek moliūgus“, – pabrėžė I. Balevičienė.

Būtent šių kultūrų auginimas tiek jai, tiek jos bičiuliams pametėjo verslo idėją. 2019 m., artėjant šv. Kalėdoms, ūkininkai ėmė sukti galvą, kaip pradžiuginti savo draugus bei partnerius. Labiausiai norėjosi juos nustebinti savo ūkiuose užauginta produkcija. Taip kilo mintis iš pluoštinių kanapių išspausti aliejų ir būtent jį dovanoti šventėms.

„Netrukus sulaukėme daug gražių atsiliepimų, o tai paskatino kurti daugiau produktų. Taip 2020 metais atsirado „Jorus“ prekės ženklas. Šį pavadinimą sugalvojo mūsų kolegė ir mano bendrapavardė Ieva Balevičienė. Pats žodis „Jorus“ reiškia šviesiai žalią spalvą. Iš karto jis mums ėmė asocijuotis su žaliais laukais, pavasariu, pievomis, todėl ilgų diskusijų dėl pavadinimo nekilo“, – prisiminė pašnekovė.

Pirmi ką tik įkurtos įmonės metai nebuvo lengvi, kadangi pasaulį tuo metu kaustė karantinas. Buvo uždrausti renginiai, degustacijos, tad populiarinant naują prekės ženklą iššūkių netrūko. Ūkininkai buvo priversti investuoti daug asmeninių lėšų, o apie kažkokią naudą tuo metu buvo galima tik pasvajoti. 2021 m. UAB „Naturus“ pajamos siekė vos apie 30 tūkst. eurų. Visgi tai nė kiek nesumažino žemdirbių entuziazmo tęsti pradėtą veiklą.

Ieško naujų rinkų

Kadaise iš alternatyvių kultūrų paieškų gimusi įmonė šiandien savo klientams siūlo kur kas daugiau nei vien tik pluoštinių kanapių ar moliūgų aliejų. Jos asortimentas išsiplėtė iki gausybės kitų produktų – nuo sėklų ir pašarų iki desertų, užtepėlių, arbatų ir pagardų. Ypač didelio populiarumo sulaukia šokoladu aplietos moliūgų sėklos. Ne vienas iš šių produktų jau buvo pripažintas Lietuvos metų gaminiu ar įvertintas aukso medaliu parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“, o tai – reikšmingas įvertinimas ir paskata žengti pirmyn.

Akivaizdu, kad Suvalkijos ūkininkų valdoma įmonė sustoti nė kiek neketina. Dar praėjusiais metais ji įsigijo konkuruojančią UAB „Bioproduktas“, kuri valdo „Hempus“ prekinį ženklą, tad dabar tai jau visa įmonių grupė. Joje šiuo metu dirba apie 30 darbuotojų. Gali būti, kad jų skaičius ateityje tik didės, nes pamažu mąstoma apie plėtrą bei naujų patalpų Šakių rajone, Baltrušių kaime, statybas.

Įmonės gaminama produkcija daugiausiai prekiaujama užsienio šalyse, tokiose, kaip Rumunija, Austrija, Vokietija, Lenkija, Latvija ar dauguma kitų ES valstybių. Suvalkijos laukuose gimusios produkcijos galima įsigyti ir pasaulinėje „Amazon“ platformoje.

„Vis bandome ieškoti naujų rinkų. Pluoštinių kanapių reikalais aš pats neseniai lankiausi JAV, o kolegė buvo Japonijoje. Man labai patinka, kad šios kultūros neapriboja mūsų vien tik Lietuvos ar Europos Sąjungos teritorijoje, o leidžia išplaukti į dar didesnius vandenis“, – teigė J. Matijošaitis.

Įvairiapusė nauda

Bendrai verslą sukūrusios ūkininkų šeimos šiuo metu, be kitų kultūrų, augina maždaug po 700 ha tiek moliūgų, tiek pluoštinių kanapių. J. Matijošaitis prisipažino bent jau kol kas moliūgų plotų išplėsti neketinantis, nes tam reikėtų daugiau investicijų, tačiau didinti pluoštinių kanapių plotus vyras tikrai svarsto.

Jo kolegė I. Balevičienė neslėpė, kad ūkininkų valdoma įmonių grupė siekia tapti viena iš lyderių tiek pluoštinių kanapių, tiek moliūgų srityse. Sunkiausia, anot jos, kol kas peržengti pluoštinėms kanapėms sudaromus slenksčius. Vis dar daugybė žmonių, tarp jų ir politikai, pluoštinę kanapę klaidingai sieja su marihuana, nors tai yra skirtingi augalai. Ypač daug su šia kultūra susijusių draudimų galioja mūsų šalyje. 2013 m. Lietuva tapo paskutine ES šalimi, leidusia apskritai auginti kanapes. Tuo metu buvo leista naudoti visą augalą, tačiau vėliau uždrausta naudoti žiedynus, leista naudoti tik sėklas ir stiebus, įsigaliojo įvairių kitų ne visada logiškų reikalavimų. Dabar mūsų šalyje su kanapėse randamais kanabinoidais galima gaminti tik kosmetiką, nors kitos šalys juos seniausiai naudoja net medicinoje.

„Mes, kaip kanapių augintojai, kasmet sulaukiame daugybės papildomų patikrinimų. O kur dar su verslu, maisto gamyba ar ūkininkavimu susijusios patikros? Jei bent savaitę neturime dėl ko nors mus tikrinti atvykusių „svečių“, ta savaitė būna neįprasta. Iš tikrųjų visa tai labai išbalansuoja ir apsunkina tiesioginį įsitraukimą į darbus. Tikiuosi, jog ateityje požiūris į pluoštines kanapes pasikeis. Kažkada mes net platformai „Google“ turėjome įrodinėti, kad pardavinėjame ne narkotikus, o teisėtus produktus“, – pasakojo I. Balevičienė.

Anot jos, kuo anksčiau tiek politikai, tiek žemdirbiai supras pluoštinių kanapių naudą, tuo geriau bus visiems. Ir iš tikrųjų tai – bene vienintelis augalas, kuris panaudojamas visas. Iš sėklų gaminami maisto produktai, iš lapelių ir žiedų – biomasė, tuo tarpu stiebai gali būti perdirbami tekstilėje arba statybos sektoriuje. Be to, pati kanapė yra sveikas ir dirvožemį gydantis augalas. Jos šaknys ilgos, tad net iš giliausių dirvos vietų į paviršių ištraukia maistingąsias medžiagas. Verta paminėti, kad kanapių auginime nenaudojami jokie chemikalai, o trąšų poreikis šiems augalams yra minimalus.

Pluoštinės kanapės taip pat padeda atkurti dirvos gyvybingumą. Įrodyta, kad po kanapių kitų kultūrų derlius išauga nuo 10 iki 20 proc. Be to, hektaras kanapių per sezoną sugeria net iki 22 tonų anglies dvideginio. O tai – gerokai daugiau nei miškas. I. Balevičienė net šypsojosi, kad dėl didžiulių šios kultūros plotų aplink Baltrušių kaimą, kuriame ir įsikūrę ūkininkų laukai, oras yra gerokai grynesnis.

„Patarčiau visiems žemdirbiams eiti mūsų pramintu keliu. Jis nėra lengvas, tačiau įdomus. Neabejoju, kad žemės ūkio ateitis – nišinės, o ne tradicinės kultūros“, – teigė J. Matijošaitis.