Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vasario viduryje pradeda tikrinti, kaip ūkininkai laikosi paramos sąlygų reikalavimo šaltuoju metų laiku neskleisti mėšlo ar srutų, ir, siekdama padėti pareiškėjams ir paramos gavėjams išvengti pažeidimų, primena pagrindinius įsipareigojimus. Svarbu, jog planinės paramos sąlygų reikalavimų patikros nebus atliekamos mažesniuose nei 10 ha ūkiuose, taip pat šiuose ūkiuose nebus taikomos sankcijos už šių reikalavimų nesilaikymą.

Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. ūkininkams draudžiama tręšti dirvą mėšlu ir (ar) srutomis, išskyrus šiuos atvejus:

• nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga, kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos;

• nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga, kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ar srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.

Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį (apariant ar kultivuojant) mėšlo ar srutų. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti.

Reikalavimas šaltuoju metų laiku neskleisti mėšlo ar srutų yra vienas iš paramos sąlygų reikalavimų, kuris yra taikomas visiems ūkininkams, pateikusiems paraiškas gauti bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos išmoką, susietąją paramą bei dalyvaujantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinėse priemonėse: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, ir tęstinėse Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėse.

 

NMA atkreipia dėmesį, kad, jei nustatomi paramos sąlygų reikalavimų pažeidimai, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. visoms išmokoms.

Svarbu, jog NMA neatliks planinių patikrų ir netikrins, kaip ūkininkai laikosi paramos sąlygų reikalavimų mažesniuose nei 10 ha ūkiuose, taip pat netaikys sankcijų už šių reikalavimų nesilaikymą. Tai padės sumažinti tikrinamų ūkių skaičių, o kadangi Europos Sąjungoje ne daugiau nei 10 ha deklaruojančių ūkių plotas sudaro tik apie 10 proc. viso kasmet deklaruojamo ploto, tokių ūkių kontrolės atsisakymas nepakenks paramos sąlygų reikalavimų tikslams ir leis ženkliai sumažinti smulkiems ūkiams tenkančią administracinę naštą.

Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai

Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų, tačiau svarbu, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.

Norint tirštąjį mėšlą laikyti laikinose lauko rietuvėse tręšiamuose laukuose, privaloma jas įrengti laikantis šių reikalavimų:

• Vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo laikinos lauko rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Laikina lauko rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonės (el. paštu ar trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį.

• Vieta laikinai lauko rietuvei parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

• Ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti laikinoje lauko rietuvėje, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę bei aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.

• Laikinose lauko rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 8 mėnesius.

• Laikina lauko rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos.

• Laikina lauko rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.

• Jei laikinos lauko rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami, tirštojo mėšlo kiekis laikinoje lauko rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriuos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai ribojasi, galima įrengti vieną laikiną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio.

• Laikina lauko rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką, ir būtų sumažintas amoniako emisijų ir kvapų sklidimas.

Kompostavimo tręšiamuosiuose laukuose reikalavimai

Kompostuojant tręšiamuosiuose laukuose, kompostavimo rietuves privaloma įrengti laikantis šių reikalavimų:

• Tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis.

• Vieta laukuose parenkama, kad kompostavimo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu), ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių. Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Šiaurės  Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

• Įrengiant tirštojo mėšlo kompostavimo rietuvę, pirmiausia ant dirvos paskleidžiamas ne plonesnis kaip 20 cm smulkintų šiaudų arba 10 cm durpių sluoksnis srutoms iš mėšlo sugerti, po to formuojama tirštojo mėšlo krūva. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo kompostavimo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo kompostavimo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.

• Kompostavimo rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.

• Kompostavimo rietuvė laukuose laikoma ne ilgiau nei 24 mėnesius.