Prancūzijos prekybos tinklai ruošiasi „Mercosur“ šalių produktų boikotui. Ar Lietuvos prekybininkai liks nuošalyje?

Ženklų, kad Europos Sąjungos mastu mažmeninės prekybos tinklai koordinuotai ir vieningai ryžtųsi boikotuoti Mercosur sutartį, nėra. Tačiau atskiri didelių tinklų Prancūzijoje pareiškimai teikia vilties, kad bent dalis rinkos gali imtis ribojimų konkrečioms produktų grupėms iš Pietų Amerikos. Kokios pozicijos laikysis Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai? Ar jie solidarizuosis su kolegomis užsienyje arba bent jau mūsų šalies ūkininkais?

Nesąžiningos konkurencijos argumentas

„Agrobitė“ jau skelbė, kad ketvirtas pagal dydį Prancūzijos mažmeninės prekybos tinklas „Système U (Coopérative U)“ viešai pareiškė: ratifikavus ES–Mercosur sutartį, jo valdomose parduotuvėse nebus prekiaujama žemės ūkio ir maisto produktais iš „Mercosur“ šalių, jei egzistuos lygiaverčių vietinių alternatyvų.

Tinklo generalinis direktorius Dominique’as Schelcher’is aiškiai įvardijo problemą – Europos ūkininkai dirba laikydamiesi griežtų aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir maisto saugos reikalavimų, o importuojamiems produktams šie standartai dažnai netaikomi. Jo teigimu, tokia situacija sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai.

ES-Mercosur sutartį jis netgi prilygino greitosios mados platformai „Shein“, simbolizuojančiai pigesnę, bet mažiau reguliuojamą gamybą.

Prancūzijoje ES-Mercosur susitarimas jau tapo politiniu ir socialiniu takoskyros simboliu – jis svarstomas daugiau nei 25 metus, tačiau iki šiol nesulaukė visuomenės palaikymo. Tai nestebina: Prancūzija yra didžiausia žemės ūkio produkcijos gamintoja Europoje, o vietos ūkininkų interesai čia turi didelį politinį svorį.

Ne pirmas precedentas

Tai ne pirmas kartas, kai Prancūzijos mažmenininkai stoja ūkininkų pusėn.

Dar 2024 m. didžiausias šalies prekybos tinklas „Carrefour“ paskelbė, kad Prancūzijos parduotuvėse nepardavinės mėsos iš „Mercosur“ šalių (Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus).

Šis sprendimas buvo priimtas ūkininkų protestų fone ir sukėlė tarptautinį rezonansą – ypač Brazilijoje, kur „Carrefour“ taip pat turi platų tinklą ir susidūrė su boikoto raginimais.

Nors „Carrefour“ vadovas Alexandre’as Bompard’as pabrėžė, kad sprendimas taikomas tik Prancūzijos rinkai, žinutė buvo aiški: prekybos tinklai gali tapti aktyviais politinių sprendimų dalyviais, o ne vien pasyviais stebėtojais.

Lietuvos prekybininkai – laukimo režime

Lietuvos didieji mažmeninės prekybos tinklai kol kas renkasi gerokai atsargesnę taktiką. Skirtingai nei Prancūzijoje, mūsų šalyje viešų pareiškimų apie galimus „Mercosur“ produkcijos ribojimus nėra.

Prekybininkai pabrėžia, kad ES–Mercosur sutartis dar nėra ratifikuota, todėl kalbėti apie praktinius sprendimus – per anksti.

„Rimi“ atstovai nurodo, kad tinklas veikia pagal galiojančius teisės aktus ir sprendimus priima individualiai. „Maxima“ akcentuoja, jog laikysis nacionalinių ir ES teisinių reikalavimų, o „Norfa“ teigia dar neturinti suformuotos pozicijos.

Į užklausas šia tema neatsakius „Iki“ ir „Lidl Lietuva“, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos prekybos sektorius kol kas vengia užimti aiškią poziciją, laukdamas politinių sprendimų Briuselyje.

Tarp politikos ir rinkos

Prancūzijos pavyzdys rodo, kad ES-Mercosur sutartis nebėra vien techninis prekybos dokumentas.

Sutartis tampa vertybiniu klausimu, kuriame susiduria laisvosios prekybos principai, vietos ūkininkų interesai ir vartotojų lūkesčiai.

Ar Lietuvos prekybos tinklai paseks prancūzų pavyzdžiu, ar liks neutralūs – priklausys ne tik nuo politinių sprendimų, bet ir nuo to, kiek aktyviai savo balsą reikš vietos ūkininkai bei vartotojai. Kol kas Lietuva stebi, tačiau klausimas lieka atviras: kiek ilgai?