Panevėžio rajono Mitriūnų kaimo gyventojai šaukiasi pagalbos

Mitriūnų kaimo gyventojai jau kelerius metus gyvena baimėje. Valstybei priklausančio parko teritorijoje stūkso seni, pavojingi, nudžiūvę medžiai, kurie per stipresnį vėją krenta tiesiai ant Parko gatvės – to kelio, kuriuo kiekvieną rytą į mokyklą eina vietiniai vaikai, važiuoja automobiliai.

Apleista ir nešienaujama

„Bijau išleisti vaikus vienus. Kasdien per mokslo metus juos lydžiu iki stotelės, nes nežinau, ar kuris medis neužgrius jiems ant galvos“, – sakė vietos gyventoja.

Pasak jos, situacija jau seniai kritinė. Nors į Savivaldybę ir seniūniją buvo kreiptasi ne kartą, niekas nesikeičia.

„Raštų buvo rašyta daug. Kiek prašėme, kad bent apžiūrėtų medžių būklę. Bet jau keleri metai – ir nieko. Vieną naktį per audrą medis nukrito tiesiai ant kelio – teko patiems su vyru pjauti, kad būtų galima pravažiuoti“, – prisiminė moteris.

Kaimo žmonės pastebi ir kitą problemą – niekas nešienauja. Kadaise tai darė patys, bet ilgainiui pavargo, nes vietos valdžios dėmesio taip ir nesulaukė.

„Apleista viskas. Takai apžėlę, pavojingi, kai kur sukritę medžiai. Neįmanoma prieiti prie Mitriūnų dvaro.“

Šios Mitriūnų dvaro parko teritorijos tvarkymą ir priežiūrą turi organizuoti Panevėžio rajono savivaldybė. Taip teigia Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Žingsnis iki nelaimės

Anot jų, situacija ne tik kelianti pavojų, bet ir trukdanti atgaivinti kaimą. Mitriūnai – buvęs dvarvietės kaimas, turintis išskirtinį kraštovaizdį, istorinę vertę. Kadaise parke buvo sodai, dabar yra dvaro griuvėsiai, vieta, kurioje galima būtų rengti ekskursijas, edukacijas, o dabar – tik apgailėtinas vaizdas.

„Parke pilna sausų medžių. Kai kurie nuvirtę, bet net jų negalima pasiimti malkoms. Nors yra žmonių, kuriems to labai reikėtų. Niekas nesirūpina, net kai galėtume susitvarkyti patys – neleidžia, bet ir patys netvarko. Tai ką daryti?“ – klausė kalbinti Mitriūnų gyventojai.

Žmonės pavargo laukti tragedijos: „Atrodo, kad visi laukia, kol medis ką nors mirtinai prispaus. Bet tada jau nei raštai, nei teismai nepadės – žmogaus gyvybės nebesugrąžinsi.“

Jie ragina atsakingas institucijas atkreipti dėmesį į situaciją – ne tik dėl saugumo, bet ir dėl kaimo ateities.

„Norint atgaivinti Mitriūnus, reikia pradėti nuo paprastų dalykų – nuo saugumo, nuo šienavimo, nuo parko tvarkymo. Galima būtų sukurti traukos vietą – tiek jaunimui, tiek senjorams. Bet dabar visi tik kalba, ir niekas nieko nedaro.“

Žada padėti bendruomenei

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Šatas atskleidė, kad Mitriūnų parko sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

„Taip pat parkas su statiniais priskiriamas kultūros vertybėms ir yra įtrauktas į kultūros paveldą. Be šių dviejų institucijų leidimo Savivaldybė negali imtis kažkokių darbų bei išduoti kažkam leidimų tvarkytis“, – dėstė vyras.

Vis dėlto, jei yra poreikis ir noras tvarkytis, bendruomenė, pasak A. Šato, gali surinkti piliečių parašus ir pateikti prašymą seniūnijai ar Savivaldybei.

„Jokiais būdais nereikėtų „pasimalkauti“ patiems“, – pabrėžė jis.

„Savivaldybė suinteresuota, kad nebūtų apleistų ir neprižiūrimų valstybinių sklypų ir manome, kad tikrai galėsime pagelbėti bendruomenei dėl šio parko, pradedant su leidimų gavimais, tvarkymu, priklausomai, kokią veiklą toleruos sklypo valdytojai“, – kalbėjo A. Šatas.

Šios Mitriūnų dvaro parko teritorijos tvarkymą ir priežiūrą turi organizuoti Panevėžio rajono savivaldybė. Taip teigia Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Priežiūrą turi organizuoti rajono savivaldybė

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus patarėja Gintarė Puodžiukaitė tikino, kad Mitriūnų dvaro parko teritorijos tvarkymą ir priežiūrą turi organizuoti Panevėžio rajono savivaldybė, o ne Nacionalinė žemės tarnyba.

„Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemės, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė“, – pabrėžė ji.

„Paaiškiname, Nacionalinė žemės tarnyba veikia aplinkos ministrui pavestose žemės tvarkymo, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. Pagrindiniai Nacionalinės žemės tarnybos veiklos tikslai yra užtikrinti racionalų žemės naudojimą, organizuoti į aplinkos ministro patvirtintas valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo programas įtrauktus geodezijos ir kartografijos darbus, plėtoti nekilnojamojo turto kadastrą ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą; užtikrinti įstatymais ir kitais teisės aktais pavestą žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą; atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas; užtikrinti tinkamą žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, valstybinę žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų priežiūrą ir atlikti administracinių nusižengimų teiseną vykdant valstybinę žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų priežiūrą; atlikti valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę“, – dėstė G. Puodžiukaitė.

Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija žemės santykių srityje.

Šios Mitriūnų dvaro parko teritorijos tvarkymą ir priežiūrą turi organizuoti Panevėžio rajono savivaldybė. Taip teigia Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtintos savarankiškosios (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, viena iš jų (26 dalis) yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas.

„Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad Nacionalinei žemės tarnybai nei nurodytuose teisės aktuose, nei kituose galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatytos funkcijos vykdyti nekilnojamųjų kultūros vertybių, savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymo, apsaugos bei želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ar tvarkymo.

Įvertinus tai, kad kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas yra savivaldybės funkcija, Mitriūnų dvaro parko teritorijos tvarkymą ir priežiūrą turi organizuoti Panevėžio rajono savivaldybė, o ne Nacionalinė žemės tarnyba“, – teigė moteris.