„Auga Group“ vadovas: modernioms technologijoms reikia valstybės ir investuotojų lėšų

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ vien savo lėšomis nepajėgs įgyvendinti ūkininkavimo technologijų projektų, sako grupės valdybos pirmininkas.

Pasak Kęstučio Juščiaus, valstybės valdomos finansų bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir išorės investuotojų finansavimas reikalingas, kad „Auga Group“ įgyvendintų jos sukurtų hibridinių traktorių, žemės ūkio platformos ir gyvulių šėrimo technologijos plėtros projektus.

„Šiuos ateities projektus norėtume finansuoti ne iš pačios įmonės pinigų srautų. Dėl žemesnių rezultatų šį sezoną, neturime pakankamo likvidumo bei apyvartinių lėšų, kad trumpuoju laikotarpiu reikalingas lėšas galėtume skirti ilgalaikėms investicijoms. Dėl to siekiame pritraukti investuotojų“, – trečiadienį seminare investuotojams sakė K. Juščius.

Jo teigimu, bendrovė per 2–3 mėnesius tikisi sulaukti „Invegos“ sprendimo dėl 60 mln. eurų paskolos 75 mln. eurų vertės technologijų vystymo projektui: „Konkreti data, kada mūsų paraiška bus patvirtinta arba peržiūrėta (...), tikriausiai bus žinoma per artimiausius 2–3 mėnesius.“

Grupės antrinė įmonė „Auga Tech“ birželį pateikė 60 mln. eurų paraišką „Invegai“, o likusią 15 mln. eurų dalį tikisi surinkti iš išorinių partnerių. 

„Tuo pat metu projektui ieškome investuotojų“, – pabrėžė K. Juščius. 

Jis taip pat neatmetė, kad „Invega“ gali suteikti ne 60 mln. eurų, o kitokią sumą.

Planuojama, kad pritraukusi finansavimą, pirmame projekto etape – iki 2026 metų pabaigs įmonė pagamins apie 20 biometanu ir elektra varomų traktorių „Auga M1“, 60 žemės ūkio mašinų „Auga E1“ bei tris pašarų gamybos ir šėrimo technologijų sistemas.

Pasak K. Juščiaus, traktoriai šiuo metu testuojami realiomis ūkininkavimo sąlygomis, be to, jau šiemet pradėti „Auga E1“ technologijos bandymai. Savo ruožtu pašarų gamybos ir šėrimo sistemai laukiama patento.

„Auga Tech“ sieks, kad visos šios technologijos per kooperaciją būtų prieinamos apie 20 proc. Lietuvos ūkininkų jau pirmajame etape, o vėliau – ir Šiaurės nei kitose ES šalyse.

Video