Lietuva spartina elektros tinklų kabeliavimą miškuose

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kartu su Energetikos ministerija įgyvendina vieną didžiausių pastarųjų metų elektros tinklo modernizavimo projektų. Jau šiais metais miškingose vietovėse kabelinėmis bus pakeista 700 kilometrų 10 kV įtampos oro linijų, o iki 2028 metų pabaigos po žeme planuojama perkelti apie 2 tūkst. kilometrų.

Energetikos ministerijos iniciatyva kabeliavimo tempas paspartintas tris kartus. Dėl to artimiausiais metais patikimesnis elektros energijos tiekimas bus užtikrintas maždaug 250 tūkst. ESO klientų. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, tai kryptingas valstybės atsakas į klimato kaitos keliamas rizikas, dažnėjančias audras ir augantį kritinės infrastruktūros apkrovimą.

ESO vadovas Renaldas Radvila pabrėžia, kad miškingose teritorijose fiksuojama apie 80 proc. visų elektros tiekimo atjungimų, todėl būtent šios vietovės tapo pagrindiniu prioritetu. Oro linijos miškuose yra pažeidžiamiausia tinklo dalis, o jų keitimas kabelinėmis reikšmingai sumažina stichijų poveikį gyventojams ir verslui.

2025 metais ESO jau sukabeliavo 367 kilometrus linijų, taip pagerindama elektros tiekimo patikimumą 70 tūkst. klientų. Šiemet darbai jau vyksta 286 kilometrų ruožuose, dar beveik 130 kilometrų yra pirkimų stadijoje, apie 200 kilometrų – projektuojama. Iki 2028 metų bendra kabeliavimo darbų vertė sieks apie 160 mln. eurų. Projektas finansuojamas iš ESO investicijų, Europos Sąjungos fondų ir Klimato kaitos programos lėšų, papildomos naštos elektros vartotojams neperkeliant.

Vienas ryškesnių pavyzdžių – Vilniaus rajonas. Lindiniškių kaime sukabeliuota 760 metrų ilgio 10 kV linijos atkarpa, kuri anksčiau dėl audrų be elektros palikdavo beveik 1,4 tūkst. klientų. Į šį projektą investuota beveik 43 tūkst. eurų. Po rekonstrukcijos stabilus elektros tiekimas užtikrintas kelių gyvenviečių gyventojams ir verslui.

Iš viso Vilniaus rajone planuojama sukabeliuoti 129 kilometrus oro linijų, o pagerėjusią elektros tiekimo kokybę jau jaučia apie 8 tūkst. klientų. Užbaigus visus darbus, teigiamą poveikį pajus daugiau nei 40 tūkst. vartotojų. 2023–2025 metais šie ruožai buvo atsijungę net 155 kartus, todėl kabeliavimas laikomas būtinu sprendimu.

Kabelinio tinklo plėtra svarbi ir aplinkosauginiu požiūriu. Apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų, todėl mažėja intervencija į gamtą. Skaičiuojama, kad 2 tūkst. kilometrų oro linijų perkėlus po žeme, miškų plėtrai būtų galima grąžinti apie 3,9 tūkst. hektarų.

ESO duomenimis, 2025 metais 367 kilometrus oro linijų pakeitus kabelinėmis, CO₂ emisijos sumažėjo daugiau kaip 344 tūkst. tonų. Įgyvendinus visą programą iki 2028 metų, emisijų sumažėjimas gali siekti apie 1,8 mln. tonų.

Šiuo metu ESO prižiūri daugiau kaip 132 tūkst. kilometrų elektros tinklų, iš kurių apie 62 proc. sudaro oro linijos, o beveik 38 proc. – kabelinės. Miškuose esančių 10 kV linijų kabelinė dalis šiuo metu siekia apie 48 proc., tačiau artimiausiais metais šis rodiklis sparčiai didės.