Marijampolės apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje Vilkaviškyje veikiančios įmonės UAB „Gintrėja“ direktorius G. B. kaltintas dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų ir didelės žalos gamtai sukėlimo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Bylos duomenimis, Vilkaviškio rajone esančiame Mažųjų Būdežerių kaime 2015 metais buvo planuotos 4 vėjo jėgainių statybos. Šiame kaime žemės sklypus turintys gyventojai sutiko juos išnuomoti ar perduoti panaudos pagrindais įmonėms ir vienam fiziniam asmeniui, kurie ketino statyti jėgaines. Vienas žemės sklypų savininkų pats ketino statyti vėjo jėgainę. Numatytos vietos turėjo būti specialiai paruošiamos – įrengiamos specialios aikštelės, skirtos sunkiasvorės statybinės technikos įvažiavimui bei vėjo elektrinių montavimui. Buvo sutarta, kad aikšteles greičiau ir pigiau įrengs įmonių, kurios ketino statyti vėjo jėgaines, pažįstamas G. B., kuris yra Vilkaviškyje veikiančios įmonės UAB „Gintrėja“ vadovas.

Kai darbų aikštelėje pradėjo važinėti sunkiasvorė technika, aplinkiniai gyventojai pradėjo skųstis galimu poveikiu aplinkai. Tų pačių metų gegužę Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo sustabdė vėjo elektrinių plėtrą Vilkaviškio rajone, kurias buvo norima įrengti ne Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytose vėjo elektrinių statybai skirtose teritorijose.

Asmenys, ketinę statyti jėgaines, nutraukė nuomos ir panaudos sutartis, o žemės sklypų savininkams liko jų žemės plotai su įrengtomis aikštelėmis. Žemių savininkai ėmė ieškoti būdų, kaip atstatyti buvusią žemės padėtį ir pastebėjo, kad jų žemė užteršta.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad UAB „Gintrėja“, formavusi aikšteles žemės sklypuose, užteršė aplinką neapdorotomis, nerūšiuotomis, mišriomis statybinėmis atliekomis. Tyrimo metu įrodyta, kad šios įmonės vadovas G. B., siekdamas kuo pigiau ir greičiau įrengti aikšteles ir duodamas nurodymus jam pavaldiems darbuotojams, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai, padarė didelę žalą žemei, kurios materialinė išraiška yra virš 33 mln. eurų.

Vienai aikštelei įrengti buvo panaudota nuo 1400 iki 2000 tonų neapdorotų, nerūšiuotų, mišrių statybinių atliekų, tokiu būdu užteršiant bendrą daugiau kaip 4600 kvadratinių metrų žemės plotą.

Šioje byloje taip pat buvo pareikštas ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD) ieškinys, kuris pradžioje buvo virš 33 000 000 eurų, vėliau, sutvarkius dvi aikšteles, buvo patikslintas prašant priteisti iš kaltinamojo beveik 16 000 000 eurų už aplinkai padarytą žalą.

Kovo 22 d. bylą išnagrinėjęs Marijampolės apylinkės teismas pripažino teisę į AAD patikslinto civilinio ieškinio, dalyje dėl aplinkai padarytos žalos, patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat nusprendė iki teismo sprendimo dėl civilio ieškinio priėmimo dienos pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. B. turtui: 18-kai žemės sklypų, 5-iems pastatams, 3-ims inžineriniams pastatams, 1-am butui, vertybiniams popieriams, taip pat apribota teisė į 9 banko sąskaitas. Teismui nustačius, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalyje ir atsižvelgiant į G. B. charakteristiką bei esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, nuspręsta kaltinamąjį G. B. pagal laidavimą perduoti žmonos atsakomybei.

Teismas nuosprendžiu paskyrė G. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydį nustatė maksimalų veikos įvykdymo metu, ir nustatė 2 metų terminą pašalinti žalą sklype.

„Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, užteršiant aplinką, baudžiamoji atsakomybė kyla nuo to momento, kai kilo baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nepriklausomai nuo to, kad vėliau šie padariniai (žala gamtai) buvo visiškai ar iš dalies pašalinti. Šioje byloje matome, kad G. B. deda pastangas pašalinti žalą gamtą. Dvejose aikštelėse žala pašalinta, trečioje vyksta šalinimo darbai, o dėl ketvirtosios vyksta civilinis procesas, kad teismas be žemės savininko sutikimo leistų šį žemės plotą sutvarkyti. Siekiant maksimalios naudos gamtai, žala turi būti pašalinta, nesant galimybės pašalinti – atlyginta (pvz., neteisėtai nušovus saugomą laukinį gyvūną). Gerai, kad materialinė žalos išraiška skatina pažeidėjus ieškoti būdų šią žalą pašalinti, priešingu atveju, ją reikės atlyginti“, – sako ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras Vytautas Nacikūnas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.