Pernai lapkritį, lyginant su spaliu, Lietuvoje mažėjo tiek importas, tiek eksportas

2025 m. lapkričio mėn. prekių eksportuota už 3,12 mlrd. eurų, importuota už 3,63 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį (2025 m. lapkritį, palyginti su spaliu) eksportas sumažėjo 2,3 proc., o importas – 2,5 proc.

Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 510,4 mln. eurų, lietuviškos kilmės prekių buvo eksportuota už 2,12 mlrd. eurų.

Pasak agentūros, eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (8,5 proc.), farmacijos produktų (15,4 proc.), antžeminio transporto priemonių (9,4 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs orlaivių ir jų dalių (91,4 proc.), antžeminio transporto priemonių (14,7 proc.), geležies ir plieno (24,2 proc.) importas.

Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 5,3 proc., importas – 12,6 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 1,3 proc., be mineralinių produktų – 6,9 proc.

Institucijos duomenimis, per metus (2025 m. lapkritį, palyginti su 2024 m. lapkričiu) eksportas padidėjo 1,4 proc., importas – 3,1 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (20 proc.), trąšų (31,3 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (7,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (7,3 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 0,8 proc., importas padidėjo 1,2 proc.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 2,5 proc., be mineralinių produktų – sumažėjo 1,9 proc.

Metų eigoje importo augimas stipriai lenkia eksportą

Skaičiuojama, kad metinis (2025 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu) eksportas sumažėjo 0,8 proc., importas padidėjo 4,4 proc. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo kritęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (3,9 proc.), įvairių chemijos produktų (17,9 proc.), plastikų ir jų gaminių (5,7 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė padidėjęs elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (13,9 proc.), antžeminio transporto priemonių (9,7 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (6,3 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 0,3 proc., importas padidėjo 6,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 1,8 proc., be mineralinių produktų – 3,4 proc.

Agentūra teigia, kad pernai sausio–lapkričio mėn. daugiausia eksportuota į Latviją (12,4 proc.), Lenkiją (10,3 proc.), Vokietiją (9 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,9 proc.), Vokietijos (12,9 proc.), Latvijos (8,4 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,9 proc.), Vokietiją (9,5 proc.), Nyderlandus (8,2 proc.), Latviją (7,7 proc.), Jungtines Valstijas (6,2 proc.).

Duomenys rodo, kad 2025 m. sausio–lapkričio mėn. daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,3 proc.); daugiausia importuota, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (18,5 proc.), mineralinių produktų (17,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,1 proc.).

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (16,9 proc.), baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (10,8 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10,7 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (10,1 proc.).