Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: valgykite lašišą

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Nors lašišą dažniausiai kepame, o rūkyta arba sūdyta keliauja ant sumuštinukų, galima pasilepinti ir gardžiomis salotomis, kurios tikrai papuoš šventės ar savaitgalio stalą. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad apetitą sužadina ir teigiamas emocijas kelia spalvingas ir įvairiaskonis maistas lėkštėje – tokios yra šios lašišos salotos su mangais ir avokadu. 

Omega-3 riebalų rūgščių nauda širdies sveikatai 

Nors dar mažiau nei prieš šimtmetį manyta, kad gausus riebių jūrinių žuvų dominavimas mityboje nepalankus sveikatai, tikrą perversmą 1971 m. sukėlė danų mokslininko dr. Jörno Dyerbergo tyrimai ir publikacijų serija medicinos žurnaluose. Jis su kolegomis keletą kartų vyko į ekspedicijas Grenlandijoje, domėjosi vietinių gyventojų mityba, tyrė jų kraujo rodiklius. Mokslininkui smalsumą kėlė inuitų dieta, kurioje gausu riebalų ir beveik nėra augalinio maisto (mitybą sudarė daugiausia ruoniai ir lašišos), tačiau taip besimaitindami žmonės beveik nesirgdavo širdies ligomis. Jo, o vėliau ir kitų mokslininkų, buvo nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys, kurių gausu jūrinėse žuvyse, prisideda prie geresnės širdies sveikatos.

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad nors reikšmingų skirtumų tarp žuvų, lyginant jų maistinę vertę, nėra, tačiau skiriasi būtent omega-3 riebalų rūgščių kiekis – jūrinės kilmės žuvys jų turi daugiau nei gėlavandenės. „Lašiša priskiriamos riebių žuvų rūšiai – 100 g yra maždaug 12 g riebalų. Lašišose yra daug omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų (daugiausia A, B grupės, D, taip pat – E ir K). Omega-3 riebalų rūgštys svarbios mažinant trigliceridų ir cholesterolio kiekį kraujyje, jos prisideda prie kraujospūdžio koregavimo ir mažina sergamumą širdies bei kraujagyslių ligomis,“ – teigia dr. E. Gavelienė.

Pasak gydytojos dietologės, taip pat įrodyta, kad žuvų, turinčių daug omega-3 riebalų rūgščių, vartojimas mažina riziką susirgti Parkinsono ir Alzheimerio ligomis. „Sveikatai naudingi riebalai, kartu su vitaminais A ir D, rūpinasi mūsų sąnariais bei nervų sistema, lėtina senėjimo procesus, reguliuoja kalcio kiekį kraujyje. A vitaminas taip pat sumažina akių ligų riziką. Kitos svarbios lašišos maistinės medžiagos yra geležis, baltymai, kalcis, kalis, jodas, selenas, cinkas, magnis, natris bei fosforas“, – vardija dr. E. Gavelienė. 

Siūlome pasigaminti salotas su lašiša, kuriose susitinka keli skoniai: saldus, kartus ir sūrus.

RECEPTAS

Aštrios lašišų salotos su mangais ir avokadu

Patiekalui reikės:

500 g lašišų filė be kaulų ir odos;

100 g ryžių;

2 a. š. paprikos miltelių;

1 a. š. kumino;

1 a. š. raudonėlių;

1 vnt. saliero;

5 g laiškinių česnakų;

2 vnt. mangų;

1 vnt. avokado;

1 vnt. žaliosios citrinos;

2 v. š. alyvuogių aliejaus;

0,5 šaukštelio aitriosios raudonosios paprikos;

1 a. š. rudojo cukraus;

druskos, pipirų – pagal skonį;

keletos lapelių mėtos ir kalendros.

Kaip gaminti:

Ryžius išvirkite kaip nurodyta ant pakuotės.
Vidutinio dydžio dubenyje išmaišykite prieskonius: paprikos miltelius, kuminus, čiobrelius, raudonėlius, druską. Imkite lašišų filė, supjaustykite gabaliukais ir įtrinkite prieskonių mišiniu.
Įkaitinkite keptuvę, dėkite lašišų filė ir kepkite po 3 min. iš abiejų pusių. Iškeptą filė padėkite į lėkštę atvėsti.
Mangus ir avokadą nuplaukite, perpjaukite per pusę, išimkite kaulus, su šaukštu išskaptuokite minkštąją dalį ir supjaustykite kubeliais.
Saliero stiebą supjaustykite kubeliais.
Laiškinius česnakus ir mėtas sukapokite.
Paruoškite padažą. Dubenyje išmaišykite citrinos žievelę, 2 šaukštus citrinos sulčių, smulkiai sukapotą aitriąją raudonąją papriką, cukrų ir druską su aliejumi.
Į dubenį suberkite ryžius, sudėkite supjaustytus avokadą, mangus, salierą, kubeliais supjaustytą lašišų filė, užberkite kapotų žolelių, užpilkite padažo, papuoškite citrinos riekele.

Skanaus!

Video