Trakiškietės Nijolės Budavičienės namuose gėlės žydi ištisus metus. Čia – ir tulpės, ir rugiagėlės, ir rožės, ir viskas, kas sukurta jos pačios rankomis.

Vėrimas gydo

Prieš penkerius metus atėjusi į bibliotekoje organizuotą karoliukų vėrimo užsiėmimą, moteris iš pradžių nebuvo sužavėta tokiomis sudėtingomis technikomis.

„Net ir į užsiėmimą eiti neplanavau, bet visgi pakvietė, tai teko nueiti. Tai buvo organizuojama veikla neįgaliems žmonėms. Aš ir pati jau tada turėjau neįgalumą, man nuolat drebėdavo rankos, tad net siūlą įverti į adatą būdavo sunku, todėl toks užsiėmimas, pamaniau, tikrai ne man. Net ir nuėjusi tikrai sakiau, jog man tai – per sunku. Vis dėlto gavome užduotį namuose kažką pagaminti, davė karoliukų ir kito reikiamo inventoriaus. Taip namuose ir „užsikabinau“, – pasakojo buvusi buhalterė, dabar jau senjorė.

Ji pripažino, kad tokia veikla – gydo.

„Būna, kad ryte dreba rankos, tačiau paėmus vielą ir karoliukus, drebulys dingsta. Tuomet taip pasineriu į kūrybą, kad net valgyti pagaminti pamirštu“, – juokėsi ji.

„Gerai, kad turiu gerą vyrą. Jis ir darže daugiau padirba, jei būnu labai įsijautusi į karoliukų vėrimą“, – pridūrė N. Budavičienė.

Brangus užsiėmimas

Pirmieji trakiškietės darbai – bonsai medeliai.

„Dabar, pažiūrėjusi į pirmuosius darbus, matau daug netikslumų. Palyginimui, ką darau dabar ir ką anksčiau – skirtumas didelis. Vis dėlto jokio darbo neišmetu. Mieliau pataisau. Per pirmuosius metus sukūriau labai daug bonsai medelių. Nė negalėčiau pasakyti, koks tai didelis skaičius“, – teigė moteris.

Vėliau ji pabandė kurti ir gėles. Idėjų iki šiol semiasi iš interneto.

„Viskas – savo malonumui, todėl ir kūrinių nedovanoju. Nebent išimtinais atvejais labai geriems, maloniems, nuoširdiems žmonėms. Pradžioje daug medelių padovanojau, o vėliau buvo labai skaudu, kai pamatydavau, kad dovana mėtosi kažkur pamiršta ir nereikalinga. Aš į šį darbą įdedu daug širdies ir meilės, todėl noriu, kad jis būtų vertinamas“, – atviravo N. Budavičienė.

Senjorė atskleidė, kad neretai sulaukia klausimo, ar kūrinių neparduoda.

"Parduoti neleidžia širdis. Tai – brangus užsiėmimas. 50 gramų karoliukų kainuoja 2,60 euro. Na, o juk vienos spalvos niekada neužtenka, todėl reikia pirkti daug. Iš 50 gramų galiu padaryti 2–3 žiedlapius gėlei, o juk visam žiedui reikia kur kas daugiau žiedlapių. Per tiek metų, nemeluosiu, sunaudojau jau daugybę kilogramų karoliukų, o jei skaičiuoti pačius karoliukus, tai būtų keli milijonai“, – sakė pašnekovė.

Atgaiva sielai

Pasak N. Budavičienės, šiai veiklai reikia įkvėpimo ir cinkelio.

„Jei nebus cinkelio, nebus ir darbo. Būna dienų, kai nesinori kurti, o būna tokių, kur visą dieną atplėšti akių ir rankų negaliu. Ypač taip atsitinka, kai sugalvoju kokią idėją ir negaliu jos paleisti, kol neįgyvendinu. Šis hobis reikalauja ir daug laiko, ir pinigų, bet tai – tikra atgaiva sielai. Čia dirbu su geromis mintimis. Piktas žmogus tikrai nepagamintų nieko gero. Taigi, gamindama, kurdama visuomet nusiraminu“, – pasakojo kūrėja.

Samanta Ilonytė ("Jūsų Panevėžys")