Metų vaistinis augalas – ežiuolė

Šių rinkimų tikslas – atkreipti dėmesį į vaistinius augalus, jų tyrimais pagrįstą naudojimą medicinoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje, veterinarijoje, žemės ūkyje, supažindinti su gydomosiomis savybėmis, nepageidaujamu poveikiu.

Šiemet rinkimai skirti paminėti vaistininko, VDU Botanikos sodo direktoriaus ir Vaistinių augalų skyriaus įkūrėjo, farmakognosto dr. Kazimiero Grybausko 140-ąsias gimimo metines.

Kartais ežiuolė tapatinama su rudbekija, nors tai visai skirtingų genčių augalai. Ežiuolės pasižymi biologiškai veiklių medžiagų gausa. Augalo preparatai yra tyrimais pagrįsta priemonė imuniniam budrumui skatinti, tačiau preparatus rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius.

Populiariausi augaliniai imunomoduliatoriai yra rausvažiedė, siauralapė ir blyškioji ežiuolė. Europoje iš ežiuolių gaminama daugiau kaip 300, iš rausvažiedės – apie 80 preparatų.

Vaistinė žaliava – ežiuolių žolė ir šaknys. Preparatai specifiškai veikia tonzilito, faringito sukėlėjus, Influenza virusus, Herpes simplex sukėlėjus, grybelinių infekcijų sukėlėjus, efektyvi priemonė odos, ginekologinių, urologinių, onkologinių ligų ir kraujo užkrėtimo atvejais, jais gydo leukopeniją. Pediatrijoje ežiuolių preparatai vartojami profilaktikai ir peršalimo ligų gydymui.

Ežiuolių preparatų negalima vartoti nėštumo metu, sergant tuberkulioze, leukoze, daugine skleroze, AIDS, taip pat alergiškiems Asteraceae šeimos augalams. Vienas iš nepageidaujamų poveikių – kad geriant kavą / arbatą su ežiuolių preparatais, sustiprėja kofeino poveikis, tai gali sukelti nervingumą, nemigą, tachikardiją.

Europoje rausvažiedė ežiuolė kaip auginama jau 200 metų, Lietuvoje – apie 60 m. Žaliava dedama į raguočių ir kiaulių pašarą, taip padidinant gyvulių atsparumą infekcijoms, jas mėgsta bitės.