Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), reaguodama į Lenkijoje fiksuojamus Mėlynojo liežuvio ligos (MLL) protrūkius galvijų ūkiuose, primena galvijų ir kitų atrajotojų, t. y. avių, ožkų, augintojams, jog labai svarbu imtis visų atsargumo priemonių. Jei dėl šios virusinės ligos sunegaluos ar kris gyvuliai, o serganti galvijų banda būna neproduktyvi, gali būti taikomi judėjimo apribojimai – tai atneš didelius ekonominius nuostolius ūkiams. 

Veterinarijos specialistai įspėja: šiltėjant orams ir atėjus pavasariui liga gali dar labiau plisti. 

Kam mėlynojo liežuvio liga pavojingiausia? 

Mėlynojo liežuvio liga (MLL) – tai vabzdžių platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga. Dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, bet sunkiausiai serga būtent užsikrėtusios avys.  

Nors galvijai užsikrečia dažniau negu avys, jiems ne visada pasireiškia ligos požymiai. Ekonominiai nuostoliai susidaro dėl gyvulių gaišimo (ypač avių), užsikrėtusių gyvulių sumažėjusio primilžio, priesvorių, sumažėjusios produkcijos, dėl reprodukcinių nuostolių bei ilgo gydymo. Mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga. 

Mėlynojo liežuvio ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau užkratas gali plisti vykstant prekybai – užkrėsti mašalai ligą perneša oro keliu, taip pat gali būti pernešti vėjo arba transporto priemonių (sunkvežimių, lėktuvų ir t. t.). 

Būtina įsidėmėti, kokie svarbiausi ligos požymiai 

Išskiriami keli pagrindiniai simptomai, rodantys ligą. Klinikiniai simptomai galvijams yra tokie: karščiavimas, primilžių sumažėjimas, gyvuliai ima šlubuoti, atsiranda išskyros iš šnervių, kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį, burnos ertmės patinimas ir išopėjimas, paraudusios ašarojančios akys, patinę ir (arba) paraudę speniai ir lytiniai organai, nuovargis, padidėjęs seilėtekis. 

Avims ir ožkoms pasireiškia šie simptomai:  karščiavimas, šlubavimas, tirštos išskyros iš akių ir nosies, seilėjimasis dėl burnos patinimo ir išopėjimo, kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį, smarkiai šlubuojančios avys nenori keltis, kraujosruvos odoje ir po ja, sutinusi ir skausminga apynagė, apsunkintas kvėpavimas, mėlynas liežuvis (gali būti retas požymis), avys aiškiai liguistos, pavargusios, apatiškos, gijimas trunka mėnesius. 

Kokie MLL plitimo būdai? 

MLL virusu gyvulius per įkandimus užkrečia kraujasiurbiai, Culicoides šeimos smulkieji mašalai (vos įžiūrimi plika akimi), kurie gausiai randami daugelyje gyvulių laikymo vietų tiek lauke, tiek ir tvartuose. Stiprus vėjas šiuos mašalus gali išnešioti dideliu atstumu.  

Virusai platinami vykdant prekybą užsikrėtusiais gyvuliais, sperma, embrionais, taip pat per užkrėstus mašalus, pervežamus transporto priemonėmis (sunkvežimiais, lėktuvais ir t. t.). Virusas taip pat perduodamas per placentą.  

Kaip galima sumažinti MLL riziką? 

Veterinarijos specialistai pateikia svarbiausias rekomendacijas šios ligos prevencijai: 

• Į ūkį įsivežkite tik sveikus gyvulius. 
• Užtikrinkite gyvulių transporto valymą ir dezinfekciją. 
• Naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, laikykite atskirai bent 21 dieną, stebėkite jų sveikatos būklę. 
• Naudokite vabzdžius atbaidančias priemones, laiku šalinkite mėšlą. 
• Įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirkite sergančius gyvulius nuo kitų, neišvežkite ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos. 

VMVT primena: apie bet kokius MLL įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT – užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio). 

Kaip keičiasi MLL situacija Europoje, VMVT nuolat informuoja savo tinklalapyje, nuolat atnaujinamoje antraštinėje skiltyje – Aktuali informacija apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas.