Parodiniams paukščiams paruošti prireikia net dantų šepetėlio

Paukščių augintojams skirtoje konferencijoje, kuri įvyko lapkričio 19 d. Žemės ūkio rūmuose, buvo dalinamasi gerąja paukščių auginimo praktika, patirtimi ir žiniomis apie naminius sparnuočius, jų paruošimą parodoms, vertinimą, standartus.

Į konferenciją susirinkę Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos (LDVPAD) nariai ir svečiai nagrinėjo praktinius paukščių vertinimo pavyzdžius iš šiais metais Lietuvoje vykusios gyvulininkystės parodos Kauno rajone, Akademijoje.

LDVPAD nariai dalinosi patirtimis ir įspūdžiais iš mokymų paukštininkams, kurie vyko kaimyninėje Estijoje. LDVPAD pateikė informacijos apie natūralių priemonių ir produktų taikymą auginant naminius paukščius, pristatė karališką vištų veislę Bramus ir Antperpeno nykštukinę vištų veislę.

Naminių paukščių paruošimas parodai, standartai ir Europinė paukščių vertinimo kortelė

„Paukščių augintojai siekdami parodose gauti aukščiausius įvertinimus pluša ir paukščius ruošia iš anksto. Neužtenka vien tik pagauti paukštį iš namų ir atvežti tiesiai į parodą. Tam, kad paukštis būtų tinkamai paruoštas parodai reikia ir SPA procedūrų: paukščiai prausiami, maudomi šiltame vandenyje su švelniu šampūnu. Po SPA procedūrų sparnuočiai susukami į rankšluosčius kaip buritai arba atsargiai džiovinami feno pagalba. SPA paukščiams reikia atlikti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki parodos. Parodiniams paukščiams paruošti prireikia net dantų šepetėlio, ir ne bet kokio, o minkštais šereliais, kuriuo reikia tinkamai nuvalyti kojas ir pėdas. Ir čia dar ne viskas. Paukščiams atliekamas manikiūras ir snapo tvarkymas. Siekiant paryškinti paukščių plunksnų spalvas ir tekstūrą naudojami užbaigiamieji akcentai. Skiauterės, paukščio kojos tepamos kremais, vazelinu ar net kūdikių aliejumi. Naminiai paukščiai: vištos, balandžiai, antys, žąsys, kalakutai, parodoms ruošiami kaip modeliai. Paukščių augintojai namuose turėtų pratinti paukščius prie žmogaus kontakto ir iš anksto treniruoti būsimam parodos lankytojų dėmesiui“ – pasakojo LDVPAD vadovas Linas Petraška.

LDVPAD nariai susipažino ir nagrinėjo Europinę paukščių vertinimo kortelę, aptarė svarbiausias jos dalis: privalumus, pageidaujamus požymius, defektus ir trūkumus. Taip pat susipažino su Europoje ir Lietuvoje vertinamų dekoratyvinių ir veislinių paukščių standartų knygomis.

Naminių paukščių vertinimas Lietuvoje vykusioje „Gyvulininkystės parodoje 2023“

Patirtimis apie paukščių auginimą ir priežiūrą dalinosi Inga Gvergždienė ir Ineta Zakarauskienė. Būtent šios paukštininkės gyvulininkystės parodoje padėjo vertinti paukščius tarptautiniams, kvalifikuotiems teisėjams, atvykusiems iš Lenkijos.

„Gautą praktinę informaciją apie paukščių vertinimus reikėjo apdoroti bent dvi savaites. Tiek daug įspūdžių, tiek žinių. Išmokome į ką pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, norint sužinoti ir įvertinti  paukščių privalumus ir trūkumus, kaip turi atrodyti ideali veislinio paukščio skiauterė ir kt.“ – pasakojo LDVPAD narė Inga Gvergždienė.

„Aš labai patenkintas dalyvavimo patirtimi gyvulininkystės parodoje su savo Tulūzų žąsimis. Užaugintą šių metų žąsų jaunimą teisėjai įvertino kaip gerą ir labai perspektyvų pulką. Paukščių paroda su vertinimu – yra puiki galimybė sužinoti ko verti veisliniai paukščiai, kokie jų trūkumai, kokia kryptimi turi judėti paukščių augintojas“ – teigė LDVPAD narys ir žąsų augintojas Dimitrijus Jakovlevas.

Į gyvulininkystės parodą buvo pristatyta apie 700 naminių paukščių. 275 įvairūs naminiai paukščiai pateikti vertinimui (188 vištos, 48 antys, 37 žąsys, 2 kalakutai). Pristatyta 350 balandžių. Pirmą kartą vienoje vietoje buvo eksponuotos visos 16 lietuviškų balandžių veislių.

Baltijos šalių paukštininkystės akademijos seminaro iš Estijos apžvalga

Konferencijos dalyviai aptarė ir Estijoje vykusių teorinių ir praktinių mokymų naudą: mokymuose buvo pateikta ne tik bazinė informacija, bet ir labai specializuotos žinios apie paukščių defektus.

„Pavyzdžiui, vištos skirstomos pagal įvairius tipus: lengvosios,  vidutinio sunkumo, sunkiosios, tipinės kovinės ar nykštukinės veislės. Lengvosios veislės pasižymi elegantiška laikysena, turi labai stiprius sparnus ir vėduoklės uodegą, stiprų kaklą ir didelius karolius. Tokioms vištoms priskiriamos – Lakenvelderiai, Lehornai. Sunkiosios veislės apdovanotos stambia kūno struktūra, tačiau maža galva, stambiu kaklu su stipriais sparnais ir didele pūsta uodega, turi daug plunksnų ir pūkų – Bramai, Australopai, Kochinchinai. Kovinėms veislėms būdinga didelė galva, agresyvi išraiška, aštrus ir piktas žvilgsnis, galingas tvirtas kūnas, stiprios ir ilgos kojos. Veislinių vištinių paukščių, kurie turi genetinius defektus: skeleto, kojų, plunksnų, uodegos, snapo, skiauterės, akių defektus nereikėtų veisti. Žinant defektus jau pats augintojas gali pastebėti ir įvertinti paukščio veislininkystę. Bet žinoma, ne kiekvienas augintojas pastebi kreivas kojas, kreivai nešiojamą uodegą, snapo deformaciją, tam reikia atidumo ir žinių“ – žiniomis dalijosi Estijoje vykusio seminaro dalyvė Inga Gvergždienė.

Natūralių priemonių ir produktų taikymas auginant naminius paukščius

Konferencijoje pranešimą iš savo 20 metų patirties dirbant paukštynuose padarė Alma Pavliukevičienė,  pažėrusi gausybę įvairių praktinių patarimų. Štai keletas jų: paukščiams, kaip ir žmonėms, daugiausia ligas sukelia stresas; Nuobodulys taip pat neigiamai veikia paukščių savijautą. Paukščiams nuolat reikia veiklos, todėl šeimininkai vieną daržą turi skirti paukščiams, kitą- sau; Paukščių skanėstas ir vitaminų šaltinis – garinti arba daiginti  grūdai. Garinti grūdai, tai tokie grūdai, kurie iš vakaro užpilami vandeniu ir išmirkomi, o tada duodami lesti. Daigintiems grūdams taikoma tokia pati paruošimo procedūra, tik išmirkius grūdus reikia išpilti ir padaiginti porą dienų, kol pradeda dygti, o tuomet jais jau galima lesinti paukščius. Geriausia, kai paukščiai patys nusprendžia kiek ir ko jiems lesti.

Rekomenduojamos ir vonios paukščiams iš smulkaus žvyro, pelenų, gesintų kalkių. Po kraiku rekomenduojama pakloti gesintų kalkių nuo parazitų.

Auginamoje paukščių teritorijoje turėtų būti kraštovaizdžio elementų – krūmų, medžių. Naminiams paukščiams patinka pasislėpti, ilsėtis.

Jeigu paukštis sunegalavo, tai pirmoji gydomoji priemonė – čiobrelių arbata. Prieš savaitę paukščiams grįžus iš lauko į vidaus patalpas, pranešėja pajuokavo, kad dabar ji eina gerti arbatos kartu su vištomis. Jeigu višta negauna vandens vieną parą, tai jos dėslumas gali nutrūkti ir kiaušinių ji gali nedėti iki savaitės.

Jeigu vyksta graužikų prevencija „mėlynais pakeliais“ reikėtų stengtis, kad paukščiai būtų atskirti, nes graužikai naktimis geria paukščių vandenį, o tai gali būti dideliu paukščių nuostolių šaltiniu. Dėl tos pačios priežasties reikėtų vengti paukštidėje katinų ir paukščių draugystės, nes dažnu atveju mikroelementai, esantys kačių seilėse, kenkia paukščiams.

Nuo pat viščiuko gimimo reikia tikrinti ar jam pakanka jodo. Tik jodo tirpalas skiedžiamas pusiau su vandeniu ir tepamos viščiukų pėdos. Suaugusiems paukščiams galima naudoti jodą profilaktikai: vienas lašas vienam paukščiui. Lektorė konferencijos dalyvius sudomino ir Jodo testu, kurį galima naudoti ir žmonėms. Užtenka su vatos temponėliu patepti jodo ant rankos delno, riešo, pilvo ar vidinės šlaunies pusės ir ryte atsikėlus įvertinti rezultatus. Jeigu jodo dėmė išsilaiko ryški bent parą, organizme jodo sukaupta pakankamai, tačiau jeigu spalva dingsta greičiau negu po 12-24 valandų, tuomet mikroelemento trūksta.

Karališka vištų veislė Bramai ir nykštukinė Antverpeno

Ne vieną apdovanojimą pelnę parodose su Bramų veisle dalyvavę draugijos nariai Aušra ir Irmantas Švedarauskai pasidalino Bramų auginimo  subtilybėmis. Paukščių augintojai Bramus įvardija kaip elegantiškus paukščius, kurie juda ne tik su malonumu, bet ir tikslingai, gal todėl ir vadinami karališkąja vištų veisle.

„Kai Kalėdų senelis atneša dovanas, taip pas mus atsiranda pirmieji Bramų viščiukai. Patirtis parodė, kad norint užauginti stiprius, reikiamo dydžio karališkos Bramų veislės paukščius reikia perinimo sezoną pradėti labai anksti. Nors pavasarį, vasarą daug šilčiau, tačiau užauga daug prasčiau negu atsiradę prie Kalėdinės eglutės. Literatūroje rašoma, kad Bramai sudeda per 200 kiaušinių, tačiau praktika rodo, kad maždaug 120-130 kiaušinių per metus“ – pasakojo karališkos Bramų veislės puoselėtojas Irmantas Švedarauskas.

„Dėl savo spalvingumo, draugiško būdo ir išskirtinio dydžio Bramai yra mėgstami kaip naminių gyvūnų ir parodų paukščiai. Ši veislė populiari, todėl yra daug jos spalvų. Dideliems paukščiams reikia pakankamai erdvės judėti. Bramai reikalauja tinkamos priežiūros, įskaitant subalansuotą mitybą ir reguliarią sveikatos priežiūrą. Žiemai reikia užtikrinti pakankamą šilumą. Norint užauginti gražų paukštį, reikia įdėti daug darbo ir pastangų“ – pasakojo Bramų mylėtoja ir ūkininkė Aušra Švedarauskienė.

Konferenciją vainikavo Dalios Jakovlevos Antverpeno vištų veislės gyvas pristatymas. Izabela vardu gaidelis buvo pademonstruotas tupintis ant rankos.

„Mažos kaip nykštukės iš Belgijos kilusios Antverpeno vištelės suaugusios sveria 700-800 gramų. Per metus padeda 60-90 nedidelių baltų kiaušinių. Maža raudona skiauterė, didelė plunksnų barzda po snapu. Jos drąsios, smalsios ir jaukios“ –  demonstruodama paukštį pasakojo sodybos „Gyvas Kalnas“ šeimininkė Dalia Jakovleva.

Konferencijos pranešėjams buvo įteiktos padėkos už bendradarbiavimą ir pasidalinimą savo žiniomis apie naminius paukščius. Kiekvienas atvykęs dalyvis sužinojo naudingos informacijos apie paukščių auginimą.