Brazilijoje – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP30
Belemo mieste (Brazilija) prasidėjo Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) konferencija COP30. Joje vyks derybos dėl Paryžiaus susitarimo veiksmų programos įgyvendinimo.
Ši konferencija vyksta ypatingu metu – minint dešimtmetį nuo Paryžiaus susitarimo priėmimo. 2015 m. šalys įsipareigojo riboti pasaulinės vidutinės temperatūros kilimą „gerokai žemiau“ 2 °C ir dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C. Tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad pasaulis šio tikslo nepasiekia – vidutinė globali oro temperatūra jau artėja prie 1,5 °C ribos. Todėl šių metų konferencijos dėmesys sutelktas, kad visos šalys pateiktų naujus nacionaliniu lygiu įpareigojančius veiksmus (NDC) iki 2035 m., kurie užtikrintų Paryžiaus susitarimo 1,5oC tikslo pasiekimą, nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos.
2025 m. spalio 28 d. JTBKKK sekretoriatas paskelbė 64 šalių pateiktų NDC apibendrinančią ataskaitą, kurioje nurodoma, kad tai leis tik 17 proc. sumažinti pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį iki 2035 m., palyginti su 2019 m., ir tai neužtikrina 1,5oC tikslo.
ES ir jos valstybės narės pateikė 2035 m. NDC siekdamos iki 2035 m. sumažinti grynąjį ŠESD kiekį 66,25–72,50 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tai didelis žingsnis siekiant iki 2040 m. sumažinti grynąjį kiekį 90 proc., palyginti su 1990 m.
Lietuva, kartu su Europos Sąjunga, siekia, kad COP30 visos šalys, ypač augančios ekonomikos šalys, kurių ŠESD emisijos pasauliniu lygiu sudaro net 80 proc., pateiktų ambicingus NDC ir imtųsi realių veiksmų atsisakant iškastinio kuro ir įgyvendinant švarios energetikos tikslus iki 2030 m., kurie leistų pasiekti 1,5 °C tikslą.
Taip pat ypač svarbu įgyvendinti pirmojo Paryžiaus susitarimo bendros pažangos vertinimo sprendimą – didinant pasaulinius švelninimo užmojus, stiprinti Švelninimo veiksmų programos efektyvumą bei spartinti perėjimą prie švarios energetikos – iki 2030 m. padvigubinant energijos vartojimo efektyvumą ir patrigubinant atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, taip sumažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Kitas šių metų klimato kaitos konferencijos lūkestis – patvirtinti rodiklius, pagal kuriuos bus vertinama pažanga siekiant Paryžiaus susitarime nustatyto Globalaus prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo (GGA). Šis sprendimas užbaigtų dvejus metus trukusį procesą, per kurį buvo rengiami rodikliai pagal 2023 m. priimtą GGA sistemą.
Finansavimo srityje tikimasi pažangos įgyvendinant naują kolektyvinį kiekybinį klimato kaitos finansavimo tikslą (NCQG), kuris pernai vykusioje konferencijoje Baku buvo nustatytas 300 mlrd. JAV dolerių per metus iki 2035 m. Šių metų COP30 konferencijoje bus pristatytos gairės, numatančios, kaip šis tikslas bus įgyvendinamas, siekiant mobilizuoti iki 1,3 trln. JAV dolerių viešųjų ir privačių finansų.
Be pagrindinių derybų temų, Beleme taip pat bus sprendžiami klausimai dėl Teisingo perėjimo prie veiksmų programos, technologijų ir gebėjimų stiprinimo, Lyčių lygybės veiksmų plano atnaujinimo, JT klimato kaitos proceso efektyvumo gerinimo bei bus paskelbtas pirmųjų dvimečių skaidrumo ataskaitų apibendrinamasis pranešimas.
COP30 konferencijos metu vyksta gausybė renginių ir diskusijų pagal atnaujintą Globalių klimato veiksmų programą, skatinančių įvairias visuomenės grupes bendradarbiauti klimato veiksmų įgyvendinimo klausimais. Šalia pagrindinės konferencijos teritorijos yra įrengta vadinamoji žalioji zona, kurioje gausu paviljonų, reprezentuojančių įvairias šalis, nevyriausybines organizacijas bei tarptautines institucijas. Čia vyksta daugybė viešų renginių ir diskusijų, kuriose dalyvauja mokslininkai, aplinkosaugos aktyvistai, politikos formuotojai ir visuomenės atstovai. Šie renginiai suteikia galimybę įvairioms suinteresuotoms šalims diskutuoti apie klimato kaitos iššūkius ir skirtingų sričių bendradarbiavimą drauge ieškant sprendimų.
Konferencijos antrojoje aukšto lygmens sesijoje lapkričio 18–20 d., kurioje dalyvaus aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, planuojama patvirtinti COP30 sprendimus. Ministras taip pat dalyvaus ministrų apskritojo stalo diskusijose prisitaikymo prie klimato kaitos, teisingo perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos ir kitais klausimais, kurių metu ministrai diskutuos apie ambicingus klimato kaitos švelninimo sprendimus.
