Vilkų problema Ispanijoje įstūmė žemdirbius į kampą
Ispanijos Astūrijos regione ūkininkai vis dažniau kenčia nuo vilkų. Nuo amžių čia klestėjo pusiau laukinė gyvulininkystė, paremta laisvai besiganančiais galvijais, avimis ir arkliais, tačiau dabar šiam tradiciniam gyvenimo būdui iškilo grėsmė – grįžę vilkai.
Nuo gegužės vilkai jau papjovė daugiau nei 200 gyvulių, sunaikindami galvijų bandas ir sėdami baimę tarp augintojų. Llanes savivaldybės valdžia niekaip neprisišaukia valstybės institucijų pagalbos, kurios, savivaldybės nuomone, nesiima veiksmingų priemonių.
Pastarąjį dešimtmetį pilkųjų vilkų (Canis lupus) populiacija Ispanijoje sparčiai didėja. Jei anksčiau ši rūšis buvo ant išnykimo ribos, dabar, dėka griežtos apsaugos ir natūralaus atsikūrimo, Ispanijoje gyvena viena didžiausių vilkų populiacijų Vakarų Europoje. Sierra de Cuera tapo konflikto tarp ūkininkų ir gamtos epicentru.
Vietos ūkininkai skundžiasi, kad vilkų atakos prieš jų gyvulius padažnėjo ir tapo žiauresnės. Anksčiau vilkai paprastai puldavo sergančius ar silpnus gyvulius, tačiau dabar jie drasko sveikus, laisvai besiganančius galvijus.
Ūkininkai pasakoja apie siaubingus išpuolius, per kuriuos randami sudraskyti veršeliai, arkliai ir avys. Gyvulių auginimas šiame kalnuotame regione yra gyvybiškai svarbus, nes kiekvienas prarastas gyvūnas reiškia ne tik finansinį nuostolį, bet ir emocinę traumą bei nesaugumo jausmą.
Dalis gyvulių augintojų jau visiškai atsisakė ganymo kalnuose ir gyvulius parvežė į ūkius, o tai sukelia papildomų išlaidų ir sunkumų kasdieniame ūkių valdyme.
Llanes savivaldybė regioninei ir centrinei valdžiai pateikė identifikuotų 14 vilkų sąrašą vienoje savo teritorijų, kurioje, jei tikėtume aplinkosaugininkų dokumentais, ji yra „be vilkų“ arba „su retu vilkų pasirodymu“.
Ūkininkai vienijasi ir bando rasti sprendimus. Jie reikalauja, kad vilkų populiacija būtų reguliuojama, ir prašo leidimų medžioti, kad būtų sumažintas vilkų skaičius. Jie taip pat reikalauja, kad kompensavimo sistema būtų greitesnė ir efektyvesnė.
Ūkininkai vieningai sako, kad „nebegalime toliau taip gyventi“. Esą abartinis valdžios neveiklumas kelia grėsmę tradiciniam, ekstensyviam gyvulininkystės būdui Astūrijoje – gyvenimo būdui, kuris šimtmečius buvo vietos ekonomikos ir kultūros pagrindas.
