Nuo kovo – iki 50 proc. kompensacijos: kas nespės apsidrausti, gali likti be paramos

Nuo 2026 m. kovo 1 d. šalies žemės ūkio subjektai galės teikti paraiškas kompensacijoms už augalų ir pasėlių draudimą nuo pavojingų meteorologinių reiškinių, o paraiškų priėmimas tęsis iki birželio 30 dienos. Parama bus mokama iš nacionalinių lėšų ir skirta dalinai kompensuoti draudimo išlaidas tiems ūkininkams, kurie apsidraudžia pasėlius nuo pagrindinių klimato rizikų.

Kompensacijos bus taikomos Lietuvoje auginamiems augalams ir pasėliams, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos. Draudimo apsauga gali apimti krušą, audrą, liūtį, snygį, šalną, ilgalaikį lietų, sausringą laikotarpį bei šalnas vegetacijos metu. Tai reiškia, kad parama orientuota į didžiausias klimato grėsmes, kurios kasmet sukelia milijoninius nuostolius žemės ūkiui.

Pagal nustatytas taisykles, kompensacija gali siekti iki 50 proc. sumokėtos draudimo įmokos, tačiau ji negali viršyti didžiausių leidžiamų įkainių. Jei parama bus teikiama kaip nereikšminga (de minimis) pagalba, vienai įmonei per trejų metų laikotarpį bendra suma negalės viršyti 50 tūkst. eurų.

Paramos galės kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę žemės ūkio valdą ir užsiimantys pirmine žemės ūkio gamyba. Taip pat reikalaujama, kad įmonės nebūtų sunkumų patiriančios, priklausytų labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių kategorijai, o prašomos kompensuoti išlaidos nebūtų finansuojamos iš kitų viešųjų šaltinių.

Svarbu tai, kad kompensuojamos bus tik tos draudimo išlaidos, kurios patirtos ne anksčiau kaip kitą dieną po paraiškos pateikimo savivaldybei. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai pasirenkama nereikšminga (de minimis) pagalba.

Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat numato scenarijų, jei paramai skirtų lėšų visiems nepakaktų. Tokiu atveju kiekvienam pareiškėjui būtų išmokama mažiausia mokėtina pagalbos dalis, siekianti 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o likusi dalis būtų išmokėta kitais metais.

Paraiškos bus priimamos savivaldybių administracijose pagal registruotos žemės ūkio valdos vietą. Dokumentus bus galima pateikti asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu būdu.

Ši priemonė laikoma viena svarbiausių rizikos valdymo instrumentų žemės ūkyje, nes pastaraisiais metais Lietuvoje dažnėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – nuo pavasarinių šalnų iki ilgalaikių sausrų ar liūčių, galinčių sunaikinti ištisus pasėlių plotus. Valstybė, kompensuodama iki pusės draudimo įmokų, siekia paskatinti daugiau ūkininkų drausti pasėlius ir taip sumažinti galimus nuostolius tiek ūkiams, tiek valstybės biudžetui ateityje.