Lietuva vis daugiau dėmesio skiria gamta grįstiems urbanistiniams sprendimams ir skatina savivaldybių prisitaikymą prie klimato kaitos pokyčių. Pagal gebėjimo prisitaikyti prie klimato kaitos indeksą pasaulyje pirmauja Norvegija, todėl praėjusią savaitę Aplinkos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos ir Norvegijos savivaldybių, Norvegijos civilinės saugos direktorato atstovai dalinosi gerąja praktika ir aptarė prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkiams spręsti skirtas iniciatyvas. Šis renginys buvo surengtas įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“.

„Klimato kaitos problemos, su kuriomis susiduriama Norvegijoje, yra artimos ir mums. Tai – ypač gausūs krituliai ir jų sukeliami poplūdžiai. Susipažinome su sprendimais, kuomet viešosios erdvės yra įrengiamos taip, kad ir potvynių metu vanduo neapsemtų namų ir gatvių. Lietuvoje taip pat būtina diegti daugiau gamta paremtų sprendimų, o Plungės ir Vilniaus savivaldybių atstovai seminaro metu pasidalino jau įgyvendinamų tokių sprendimų pavyzdžiais“, – sako projekto „ClimAdapt-LT“ vadovė, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.

Seminare buvo aptarta prisitaikymo prie klimato kaitos situacija Norvegijoje bei problemos, su kuriomis susiduria gyventojai: gausesni krituliai, potvyniai ir poplūdžiai, nuošliaužos ir lavinos, audrų sukeltos bangos. Per pastaruosius 10 metų Norvegija vis daugiau dėmesio skiria gamta grįstiems sprendimams, be to, kiekviena savivaldybė turi parengtą bendro pobūdžio rizikų analizę.

„Kalbėdami su savivaldybių specialistais, pastebime, jog darbuotojai kaip pagrindinę problemą pažymi kompetencijų trūkumą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Todėl manome, jog būtina bendradarbiauti skirtingų šalių ekspertams, dalintis geriausios praktikos pavyzdžiais, išmokti iš kitų patirties ir suprasti skirtingų regionų unikalią situaciją bei poreikius“, – teigia Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijos specialusis patarėjas Alexander Tymczuk.

Planuojant klimato politikos priemones svarbus ir neįgaliųjų įtraukimas ir jų teisių apsauga. Neįgalieji nuo 2 iki 4 kartų dažniau žūsta arba yra sužeisti esant klimato kaitos sukeltoms ekstremalioms situacijoms (karščio bangos, uraganai ir potvyniai). Todėl rengiant prisitaikymo prie klimato kaitos planus būtina įtraukti šią grupę į diskusiją. Pavyzdžiui, įrengus dviračių juostą, autobusų stotelės gali tapti neprieinamos asmenims su neįgaliųjų vežimėliais. Šiuo metu Lietuvoje, rengiant prisitaikymo prie klimato kaitos planus, išanalizuojama savivaldybių gyventojų amžius, kokią gyventojų dalį sudaro žmonės su specialiaisiais poreikiais ir kt. Tai svarbu norint išsiaiškinti, kokios socialinės grupės yra jautriausios tokioms rizikoms.

Seminare dalyvavusių Lietuvos ir Norvegijos savivaldybių atstovai dalinosi gerąja praktika ir projektais, skirtais šioms sritims plėtoti. Vienas iš pavyzdžių – bendras Norvegijos Drameno ir Tionsbergo savivaldybių projektas, kuomet buvo parengta žemėlapių sistema, padedanti nustatyti, kurios miesto ir jo apylinių teritorijos jautriausioms skirtingoms rizikoms. Tai svarbus įrankis vietos politikos formuotojams, kai reikia priimti sprendimus dėl įvairių teritorijų paskirties. Tikimasi, jog projektas galėtų būti tęsiamas ir toks įrankis galėtų būti sukurtas visoje Norvegijoje.

Šiose dviejose Norvegijos savivaldybėse taip pat buvo pateikti konkretūs praktiniai pavyzdžiai, kaip miestai galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos. Norvegijos aplinkosaugos ir teritorinio planavimo ekspertai supažindino su lietaus vandens nuotekų projektais Tionsberge. Šiame mieste sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams labai pagerėjo: paviršinis vanduo surenkamas kelių dangose įrengtuose vandens latakuose.  Drameno mieste plačiai taikomi gamta grįsti sprendimai – vanduo nuo kalnų šlaitų suteka į upelius, tuomet jis nukreipiamas į miesto parkus ir kitas teritorijas, kuriose jis nuteka nepadarydamas didelės žalos gyventojams. Norvegijoje vis plačiau propaguojamas klimatui palankus dizainas – CO2 emisijos mažinamos pakartotinai naudojant gaminius ir medžiagas, taikoma anglies „užrakinimo“ technologija.