spalio 23–27 d. Kenijos sostinėje Nairobyje vykstančiame Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų 35-ajame šalių susitikime aptariami ozono sluoksnio ir klimato apsaugos klausimai. Renginyje bus priimami efektyviam Monrealio protokolo įgyvendinimui būtini sprendimai.

Susitikime svarstomi Monrealio protokolo Kigalio pakeitimo, įsigaliojusio 2019 m., įgyvendinimo klausimai. Pakeitimą ratifikavusios šalys, įskaitant Lietuvą, įsipareigojo siekti bendro tikslo – pasauliniu mastu užtikrinti klimato apsaugą nuo didelio šiltėjimo potencialo šiltnamio efektą sukeliančių dujų – hidrofluorangliavandenilių poveikio, laipsniškai mažinant jų gamybą ir naudojimą. Šios medžiagos ozono sluoksnio neardo, tačiau jos yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kuriomis dažniausiai keičiamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos. Daugiausia iššūkių įgyvendinant Kigalio pakeitimą kyla besivystančioms valstybėms, kurios artimiausiais metais privalės sumažinti hidrofluorangliavandenilių gamybą ir naudojimą bei vykdyti kitus reikalavimus.

Monrealio protokolo reikalavimams įgyvendinti sukurtas finansinis mechanizmas ir įsteigtas Daugiašalis fondas, kurio pagrindinis tikslas – suteikti finansinę paramą besivystančioms šalims vykdyti protokolo reikalavimus. Monrealio protokolo šalys, vykdydamos įsipareigojimus, kiekvienais metais moka įmokas į Daugiašalį fondą. Kasmetinis šalių įmokų dydis priklauso nuo Monrealio protokolo šalių susitikimuose patvirtinto Daugiašalio fondo trejų metų biudžeto ir yra skaičiuojamas proporcingai šalių koeficientui pagal Jungtinių Tautų skalę.

Šalių susitikime bus tvirtinamas Daugiašalio fondo 2024–2026 m. biudžetas. Šalių įmokų į šį fondą dydis – jautriausias šio susitikimo klausimas. Dėl Kigalio pakeitimu šalims nustatytų įpareigojimų vykdymo 2024–2026 m. numatomas reikšmingas Daugiašalio fondo biudžeto didėjimas lyginant su ankstesniais laikotarpiais.

Lietuvos atstovai siekia, kad Daugiašalio fondo 2024–2026 m. biudžeto augimas būtų kuo mažesnis: įnašų dydis turėtų būti priimtinas visoms Monrealio protokolo šalims ir atitiktų protingus gaunančių paramą šalių lūkesčius. Lėšos turi būti racionaliai paskirstytos ir skiriamos tik tiesioginių Monrealio protokolo įpareigojimų įgyvendinimui.

Lietuva pritaria siekiui ateityje peržiūrėti ir atnaujinti šalių tinkamumo gauti finansavimą iš Daugiašalio fondo kriterijus. Kai kurios paramą gaunančios šalys galimai nebeatitinka Monrealio protokole nustatytų sąlygų ir besivystančiųjų šalių kriterijų, todėl Lietuva palaiko siūlymą peržiūrėti šalių, galinčių gauti paramą iš Daugiašalio fondo, sąrašą.

Šiame susitikime Lietuva kartu su kitomis šalimis aptaria Mokslinio vertinimo, Poveikio aplinkai vertinimo, Technologijų ir ekonominio vertinimo grupių veiklos sritis ir užduotis iki 2026 m. Ekspertų atlikta analizė, tyrimai ir pateiktos išvados ateityje padės priimti reikiamus sprendimus dėl Monrealio protokolo įpareigojimų vykdymo.

Monrealio protokolo delegatai taip pat derasi dėl ozono sluoksnio apsaugos priemonių, protokolu kontroliuojamų medžiagų naudojimo, emisijų, naikinimo technologijų, senos įrangos atsisakymo besivystančiose šalyse problematikos ir kitų aktualijų.

Lietuva 1994 m. prisijungė  prie Monrealio protokolo ir palaipsniui ratifikavo visus šio protokolo pakeitimus. Be to, Lietuva įgyvendina ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimus.