ES siekia peržiūrėti vilkų apsaugos statusą ir leisti jų sumedžioti daugiau
Europos Komisija trečiadienį pareiškė norinti leisti medžioti vilkus – ji remiasi naujais duomenimis, rodančiais, kad vilkai kelia vis didesnę grėsmę gyvuliams.
Atsigavusių po beveik visiško išnykimo „vilkų gaujų koncentracija kai kuriuose Europos regionuose tapo realiu pavojumi, ypač gyvuliams“, sakė Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Rugsėjį ji pati neteko savo mylimo pagyvenusio ponio Dolly, nes vilkas įlindo į jo aptvarą šeimos kaimo valdose šiaurės Vokietijoje.
U. von der Leyen vadovaujama komisija prašo ES šalių narių peržiūrėti vilkų apsaugos statusą, pakeičiant jį iš „griežtai saugomo“ į „saugomą“, kuris leistų juos medžioti griežtai reglamentuojant ir atsižvelgiant į populiacijos skaičių. Šiuo metu juos galima medžioti tik tada, kai suteikiamos specialios įstatymo išimtys.
Pakeitimai būtų atliekami pagal Berno konvenciją dėl Europos laukinės gyvūnijos bei augalijos ir natūralių buveinių apsaugos, kurios šalimis yra ES ir jos valstybės narės.
Tačiau aplinkos apsaugos organizacija WWF paragino atmesti pasiūlymą, teigdama, kad jis yra „keliantis pasipiktinimą“ ir kad „trūksta mokslinių įrodymų, pagrindžiančių tokį reikšmingą žingsnį“.
Ji sukritikavo U. von der Leyen, o WWF biologinės įvairovės ekspertas Sabienas Leemansas teigė, kad pasiūlymas „yra motyvuotas grynai asmeniniais sumetimais“.
Komisija pristatė tyrimą, už kurį ji sumokėjo ir kuris buvo paskelbtas trečiadienį. Jame apskaičiuota, kad visoje ES yra apie 20 300 vilkų, t. y. daugiau nei nurodoma kituose ankstesniuose tyrimuose.
Jame teigiama, kad „vilkų skaičius ES didėja“, o „didėjant vilkų populiacijai didėja žala ūkiniams gyvūnams“.
Komisijos užsakytame tyrime teigiama, kad vilkai ES kasmet papjauna mažiausiai 65 000 galvijų: avių ir ožkų – 73 proc. atvejų, galvijų – 19 proc., arklių ir asilų – 6 proc.
Daugiausia gyvūnų buvo papjauta Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, o vyriausybės išmokėjo ūkininkams kompensacijas.
Tyrime pažymėta, kad kai kuriose Vokietijos žemėse, kuriose vilkų skaičius didžiausias, pastaraisiais metais išpuolių sumažėjo, greičiausiai dėl „tinkamų prevencinių priemonių“.
Taip pat jame pastebima, kad per pastaruosius 40 metų nebuvo užregistruota nė vieno mirtino vilko išpuolio prieš žmogų.