Ant ledo – pats darbymetis: Panevėžio telkiniuose netrūksta žvejų

Nors spaudžiantis šaltis daugumą gena į šiltus namus, Panevėžio krašto telkiniuose poledinės žūklės entuziastams prasidėjo pats darbymetis. Molainių tvenkinio bei „Ekrano“ marių ledas dabar vilioja ne tik ramybe ar galimybe pagauti didįjį gyvenimo ešerį, bet ir tampa tikru charakterio bei atsakomybės išbandymu. Kol patyrę žvejai dalijasi prisiminimais apie ledo „krikštą“ bei išgelbėtas gyvybes, ugniagesiai gelbėtojai džiaugiasi ramiu sezonu.

Žvejyba – geriau nei namuose 

Nors sinoptikai žada dar ne vieną šaltą savaitę, Molainių tvenkinio pakrantėse netyla grąžtų garsai. Čia susirinkę žvejai neslepia – poledinė žūklė yra ne tik hobis, bet ir būdas pabėgti nuo namų rutinos, net jei laimikis tą dieną nedžiugina.

Pensininkas Ivaras – vienas iš tų žvejų, kuriems ežeras ar tvenkinys yra antri namai. Šiandien jis laiką leidžia prie Molainių tvenkinio, nors pripažįsta, kad žuvys dabar kaprizingos.

„Niekas nekimba – slėgis didelis. Dar pabūsiu valandėlę, daugiau ne. Prieš tai bandėme laimę Naujamiestyje, bet ten irgi tuščia, todėl atvažiavau čia, arčiau namų. Anksčiau sekdavosi geriau: pagauni keturis penkis ešeriukus ir užtenka. Jei maži – parnešu katinui, jei didesni – patys išsikepame. Bet dažniausiai ateinu tiesiog laiko praleisti. Ką gi pensininkui namuose sėdėti? Jau geriau čia būti“, – sako Ivaras.

Smaigai – ne kišenėje, o ant kaklo

Šią žiemą žvejys ant ledo lipa jau ketvirtą kartą.  „Prasigręžiu ledą prie kranto, pamatuoju rankomis storį ir viskas. Kai pirmą sykį šiemet lipau, buvo vos 4 centimetrai. Atsistojome dviese šalia – laikė kuo puikiausiai. Šiandien ledas jau apie 15 centimetrų, tai jaučiuosi visai laisvai ir saugiai. Tiesą sakant, man ir prie 5 centimetrų jau drąsu. Aišku, būna properšų, reikia saugotis, ypač upėse. Čia, kur nėra vandens nutekėjimo, ne taip baisu“, – sako Ivaras.

Žvejys su savimi visada turi smaigus ir jaus kaip priklauso laiko pasikabinęs ant kaklo. „Jeigu netyčia panirčiau, turėsiu kuo įsikabinti į ledą ir išsikapstyti. Jei smaigai gulėtų kišenėje, tai būtų tas pats, kas jie namuose likę būtų – jokios naudos“, – teigia Ivaras.

Ledo krikštas

Žvejys Ivaras žino – ledas klaidų neatleidžia, o jame išmoktos pamokos lieka visam gyvenimui. „Yra tekę įlūžti dar jaunystėje, maždaug prieš trisdešimt metų. Tai nutiko per paprasčiausią neatsargumą“, – prisimena vyras.

Nors situacija buvo pavojinga, tąkart jam nusišypsojo sėkmė. „Įlūžau pačiame pakraštyje, tad išlipau pats, net kablių nereikėjo. Tiesiog išsimaudžiau, išsigręžiau šlapius drabužius ir vėl grįžau žvejoti“.

Išgelbėjo gyvybę

Prisiminimuose liko ir ta diena, kai Ivaras tapo gelbėtoju. „Teko ir kitą žmogų iš eketės traukti. Prišliaužiau prie jo ant pilvo, laikydamas grąžtą rankose, ir taip padėjau išlipti. Tas žmogus neturėjo smaigų, o juk nagais į ledą neįsikabinsi – pirštai tiesiog slysta“, – pasakoja Ivaras.

Pasak jo, tąkart gyvybę išgelbėjo tik tai, kad jie buvo netoliese vienas kito. Žvejo teigimu, nelaimės dažniausiai nutinka dėl neatsargumo: kai piktnaudžiaujama alkoholiu ar net užmiegama bežvejojant, ypač ant pirmo arba paskutinio ledo.

„Kai skęsti pats ar gelbėji kitą, apie nieką negalvoji – tiesiog darai tai, ką privalai daryti,“ – sako vyras. Jis į pavojų žvelgia filosofiškai: „Pavojų yra visur – juk ir vasarą gali su valtimi apsiversti, įkristi ir nuskęsti. Visaip gyvenime būna“.

Šiandien Ivaras jaučiasi ramiai. Jo teigimu, dabartinis ledas yra tvirtas ir saugus, tad bijoti nėra ko, jei tik žinai, kaip elgtis.

Nuo ešerių iki liemenės

Kitas žvejys, Vladas, taip pat nesibodi keisti vietų ieškodamas geresnio laimikio, tad šį kartą, po nesėkmingų bandymų Liberiškyje ir nepasiekus Nevėžio užtakių, jis užsuko į Molainių tvenkinį.

Nors šią dieną teko apsišarvuoti kantrybe, vyras džiaugiasi, kad prieš savaitę jis ištraukė kilogramą sveriantį ešerį ir lydeką bei dar porą didesnių žuvų. Sugautą laimikį Vladas vertina ne tik dėl azarto, bet ir dėl kulinarinių savybių – jis pats šeimoje gamina žuvį ir yra pagrindinis jos ruošimo meistras.

Nepaisant sėkmingų žvejybų, vyras išlieka itin atsakingas. „Kaskart lipdamas ant ledo įvertinu jo storį.  Šiuo metu jis yra apie 13 centimetrų, ir, žinoma,  visada su savimi turiu smaigus“, – teigia Vladas.

Nors žvejui jų panaudoti praktikoje dar neteko, pavasarį Vladas papildomai naudojasi ir neskęstančia liemene, ypač žvejodamas Kupiškyje, nes tai suteikia papildomą saugumo jausmą.

Stebėdamas orų prognozes, Vladas nusiteikęs optimistiškai. „Numatomi šalčiai leidžia tikėtis, kad saugiai žvejoti ant ledo bus galima iki pat kovo ar net balandžio mėnesio“, – džiaugiasi žvejys.

7 ir 12 centimetrų taisyklė

Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė pastebi, kad dėl ilgai besilaikančių didelių šalčių ledas šiuo metu yra pakankamai tvirtas ir storas, tačiau pabrėžia, kad atsipalaiduoti negalima.

Specialistės teigimu, vieną žmogų saugiai išlaiko ne mažesnis nei 7 centimetrų ledas, o grupei žmonių jis turi būti storesnis nei 12 centimetrų, tačiau tai galioja tik stovinčiam vandeniui – upėse dėl srovės ledas visada lieka pavojingas.

„Situaciją šiemet sunkina gausus sniegas, po kuriuo nematyti tikrosios ledo būklės, todėl prieš lipant sniegą būtina nukasti, o ledo tvirtumą tikrinti tik lazda, jokiu būdu nenaudojant kojos“, – pataria V. Vaiginytė.

Sezonas be nelaimių

Pastebima, kad pastaraisiais metais populiariose Panevėžio krašto žvejybos vietose ugniagesiams gelbėti žmonių neteko, o tai rodo didėjantį žvejų sąmoningumą ir tinkamą pasiruošimą.

„Pastarosios kelerių metų tendencijos džiugina – populiariausiose Panevėžio krašto žvejybos vietose, pavyzdžiui, „Ekrano“ mariose, ugniagesiams gelbėtojams neteko vykdyti žvejų gelbėjimo operacijų. Galima daryti išvadą, kad vietos žvejai tapo gerokai sąmoningesni: jie žino saugumo reikalavimus, yra tinkamai pasiruošę ir dažniausiai su savimi turi būtinuosius ledo smeigus. Tikėtina, kad net ir įvykus nelaimei, žvejai geba operatyviai padėti vieni kitiems ir sėkmingai išsigelbsti patys, todėl profesionalios pagalbos prireikia vis rečiau“, – kalbėjo V. Vaiginytė.

Panevėžio krašte šis žiemos sezonas kol kas išlieka ramus: ugniagesiams gelbėtojams neteko vykdyti jokių gelbėjimo darbų ant ledo, taip pat negauta nė vieno gyventojų skambučio dėl nesaugaus vaikų elgesio prie vandens telkinių. Nors pranešimų apie pavojingas situacijas šiemet dar nebuvo, pareigūnai ragina visuomenę neatsipalaiduoti ir pastebėjus ant ledo be priežiūros paliktus vaikus nelaukti nelaimės – juos sudrausminti arba nedelsiant pranešti skubios pagalbos numeriu 112,  kad į vietą operatyviai atvyktų pareigūnai ir būtų išvengta galimos tragedijos.

Išgyvenimo taisyklės

Jei vis dėlto įvyktų nelaimė ir žmogus įlūžtų, svarbiausia taisyklė – bet kokia kaina suvaldyti kylančią paniką. „Kai žmogus įlūžta jį apima didžiulė panika, todėl reiktų kiek įmanoma stengtis elgtis protingai, racionaliai, nepasiduoti panikai. Žmogus turėtų nesimaskatuoti vandenyje, o stengtis kuo plačiau ištiesti rankas, taip padidinant atramos plotą. Jeigu ledas lūžta toliau, reikia plaukti iki tvirtesnio pagrindo, o tada nesistojant kojomis tiesiog užliaužti ant jo visu kūnu ir nusiridenti tolyn“,  – pataria V. Vaiginytė.

Pastebėjus skęstantįjį iš šalies, gelbėtojas pirmiausia privalo saugoti save – specialistė pataria nesiartinti prie pat lūžio vietos, o išlikti bent trijų metrų atstumu ir, pačiam atsigulus ant ledo, ištiesti pagalbinę priemonę: šaką, lazdą, striukę ar šaliką. Sėkmingai pasiekus krantą, kritiškai svarbu pasirūpinti kūno šiluma – nusirengti šlapius drabužius, stipriai išsitrinti sausu audeklu, pasistengti pajudėti bei atsigerti šilto gėrimo, tačiau pareigūnė pabrėžia: „Jeigu jaučiatės blogai, būtina kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą arba kviesti pagalbą.

Kada ledas tampa pavojingas?

Nors artimiausiu metu sinoptikai atodrėkio nenumato ir ledas išlieka tvirtas, ugniagesių atstovė V. Vaiginytė ragina neprarasti budrumo: didžiausias pavojus visuomet slypi pakrantėse, nendrynuose bei vietose, kur matomas besikaupiantis vanduo.

Specialistė pabrėžia, kad didžiausią nerimą ledo būklė pradės kelti tuomet, kai temperatūra pradės kilti tiek dieną, tiek naktį. „Kol kas atodrėkio nežadama, tad džiaukimės žiemos malonumais, bet darykime tai atsakingai ir saugiai“, – reziumuoja V. Vaiginytė, primindama, kad atsargumas yra geriausia prevencija.