Karščio banga Europoje lėmė elektros kainų augimą
Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuotas mažiausias savaitinis elektros suvartojimas šiemet. Nepaisant mažėjusios paklausos, karščio bangos Europoje lėmė kainų augimą net ir Lietuvoje.
Rugpjūčio 11–17 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo daugiau nei dvigubai nuo 37 Eur / MWh iki 81 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje – 74 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę elektros vartojimas siekė 182 GWh, tai mažiausias savaitinis elektros suvartojimas nuo 2023 m. gegužės vidurio. Tai nulėmė trumpesnė darbo savaitė ir pastovūs šilti, saulėti orai. Tačiau, nepaisant itin mažos paklausos, elektros kainos šoktelėjo iki kelis mėnesius nematyto lygio – 81 Eur/MWh. Kol Lietuvoje mėgavomės puikiu oru, Centrinėje Europoje ir Skandinavijoje vyravo karščio bangos, lėmusios augantį poreikį vėsintis. Aukštos elektros kainos visoje Europoje lėmė kainų augimą ir Lietuvoje, nepaisant mažos vietinės paklausos ir augusios pasiūlos “, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 proc. nuo 200 GWh iki 182 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 87 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 159 GWh elektros energijos – 25 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 127 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 32 proc. nuo 44 GWh iki 59 GWh. Saulės jėgainių generacija augo 19 proc. nuo 45 GWh iki 54 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba siekė 25 GWh, hidroelektrinės pagamino 17 GWh, o kitos elektrinės gamino 4 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 37 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 34 proc., šiluminės elektrinės – 16 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 2 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 21 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuotas. Bendras importo kiekis mažėjo 28 proc. nuo 121 GWh iki 87 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 42 proc. elektros nukreipta/perduota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 42 proc. iš Latvijos, o likę 16 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 53 proc. nuo 30 GWh iki 46 GWh. 39 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Skandinaviją, 37 proc. į Latviją, o likę 24 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 38 proc. Lenkijos kryptimi ir 53 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 15 proc. Švedijos kryptimi ir 31 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
