Kiek giliai sukausto žiema? Dirvožemio įšalo paslaptys, lemiančios statybas, derlių ir potvynius

Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Dirvožemio įšalimo gylis labai svarbus projektuojant statinius, kelius, taip pat inžinerinius tinklus.

Šiuolaikines technologijas naudojantis statybos sektorius kartais ir toliau išlieka priklausomas nuo orų sąlygų – įšalęs dirvožemis trukdo inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis) itin svarbios žieminėms kultūroms, taip pat dirvožemio įšalas prisideda prie dirvos drėgmės režimo.

Tuo pačiu dirvožemio įšalimo gylio duomenys svarbūs prognozuojant pavasario potvynius – įšalęs dirvožemis nepraleidžia vandens, todėl didėja potvynių rizika.

Kaip atliekami dirvožemio įšalimo gylio matavimai?

Dirvožemio įšalimo gylio matavimus daugelyje pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvoje, iki šiol atlieka žmogus, o ne automatiniai prietaisai. Matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu, kuris į žemę įkasamas iki 160 cm gylio.

Prietaiso sandara paprasta – apsauginis vamzdelis, jame – giluminė žarnelė, į kurios vidų yra įleidžiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė.

Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Iš skalės ant guminės žarnelės, 1 cm tikslumu, nustatomas dirvožemio įšalimo gylis. Matavimai atliekami vieną kartą per parą, apie 8 val. ryto Lietuvos laiku.

Tarnybos meteorologijos stotyse įšalimo gylio matavimai įprastai atliekami pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.

Kokia šios žiemos situacija?

Paskutinės 2025 m. dienos, taip pat 2026 m. pradžia pasižymėjo labai šaltais orais, tačiau prieš jiems nusistovint daugelyje šalies rajonų žemę užklojo sniego danga, neleidusi dirvožemiams įšalti itin smarkiai.

Ploniausia sniego danga susidarė Vilkaviškio apylinkėse, tad dirvožemiai ten šalo smarkiausiai – būtent Kybartų automatinėje meteorologijos stotyje (toliau – AMS) fiksuotas didžiausias 2025 m./2026 m. žiemos sezono dirvožemio įšalimo gylis – 38 cm.

Keliais centimetrais mažesnis dirvožemio įšalas išmatuotas Kauno ir Varėnos stotyse, o kitur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 3–16 cm.

Šiomis dienomis, kai oro temperatūra vietomis perkopia per 0 °C ir gana intensyviai tirpsta sniegas, dirvožemio įšalo sluoksnis po truputį daug kur pradeda plonėti.

Kokie yra Lietuvoje užfiksuoto įšalo rekordai?

Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau.

Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1969 m. ir siekė 146 cm. Žemėlapyje pateiktas didžiausias per paskutinius 57 metus išmatuotas dirvožemio įšalo gylis, t. y., nuo 1969 m. iki dabar.

Kaip matyti iš žemėlapio, dirvožemio įšalo sluoksnis, storesnis nei 100 cm, buvo fiksuotas daug kur. Vis dėlto, pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko žiemų, kai dirvožemiai įšąla tik kelioms dienoms, o ir įšalo storis yra nedidelis.

Paskutinį kartą dirvožemio įšalas, viršijęs 100 cm buvo fiksuotas prieš 20 metų – 2006 m. kovo mėnesį Vilniuje ir siekė 101 cm.

Kur galima rasti istorinius įšalo duomenis?

Visa sukaupta informacija saugoma Tarnybos archyvuose, naudojama klimato tyrimams, o trumpa kiekvieno dešimtadienio ar mėnesio dirvožemio įšalimo gylio analizė šaltuoju sezonu skelbiama dešimtadienio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgose.

Naujausius 2005–2024 m. laikotarpio kasdienius įšalo duomenis galite rasti meteo.lt svetainėje. Taip pat nemažai informacijos apie vidutinę dirvožemio temperatūrą ir įšalimo rekordus rasite čia (142–149 psl.).