Sostinėje UAB „Energesman“ oficialiai pristatė inovatyvią musių lervų auginimo ir oranžinių maišelių apdorojimo įrangą. Vilniaus regionas tapo vienu pirmųjų pasaulyje, kur gyventojų išmestas virtuvės atliekas apdoroja musių lervos, iš kurių vėliau gaminami progresyvūs produktai pramonei, žemės ūkiui, o pačios lervos naudojamos ir kaip masalas žvejybai. 

Veiklą – pradeda, tobulinimą – tęs 

„Sėkmingai užbaigėme bandymus ir galime oficialiai pristatyti mūsų diegiamą inovaciją bei pasveikinti Vilniaus regiono gyventojus, kad jie yra tarp lyderių pasaulyje, kaip tvarkomos jų išmestos virtuvės atliekos. Lyderiai todėl, kad tai dar labai naujas sprendimas, kai musių lervų auginimo technologija pritaikoma būtent gyventojų maisto ir žaliųjų atliekų tvarkymui. Iki šiol musių lervos buvo bandomos auginti su žemės ūkio ar maitinimo sektoriaus atliekomis“, – pristatyme kalbėjo Vaidotas Pečiukaitis, „Energesman“ technikos direktorius. 

Pasak jo, oficialus musių ir jų lervų auginimo startas – tik pradžia. Technologija ir procesai dar bus tobulinami pritaikant juos prie Lietuvos klimato sąlygų ir to, kokias virtuvės atliekas į oranžinius maišelius išrūšiuos gyventojai.   

„Šiuo metu pradeda veikti unikali ir sudėtinga sistema, kurios bandymai davė teigiamų rezultatų. Tokiu būdu ne tik didinamas atliekų perdirbimas, bet ir skatinama žiedinė ekonomika, kurioje atliekos grąžinamos į rinką kitais produktais ir neša tiek aplinkosauginę naudą, tiek iškelia Vilnių tarp inovatyviausių pasaulio miestų“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Dalius Krinickas.

Vilniaus regiono buitinių ir virtuvės atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ į musių lervų auginimo įrangą investavo 1 mln. Eur – ji buvo specialiai pagaminta pagal vilniečių poreikius Nyderlanduose. 

Dar 1,1 mln. Eur Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras UAB „VAATC“ investavo į automatinio oranžinių maišelių išpakavimo ir virtuvės atliekų išvalymo įrenginius, kurie paruošia organinę masę musėms ir jų lervoms.

„Džiugu dėl drąsių žingsnių modernizuoti gamyklą ir diegti naujus atliekų tvarkymo būdus. Optimalus virtuvės atliekų tvarkymas aktualus ne tik Lietuvai – apie tai galvoja visa Europa ir pažangios valstybės pasaulyje. Virtuvės atliekas svarbu atskirti, kad jos neužterštų kitų atliekų ir jas būtų lengviau perdirbti. Taip pat svarbu rasti būdą, kaip geriausiai jas panaudoti ir sukurti didžiausią pridėtinę vertę, kad būtų stiprinama žiedinė ekonomika bei šalies konkurencingumas“, – sako Marius Banaitis, „VAATC“ Aplinkosaugos specialistas.

Panaudojimo galimybių daug

Skaičiuojama, kad Vilniaus regiono gyventojai per metus sugeneruoja vidutiniškai 40 000 tonų žaliųjų virtuvės atliekų. Kol kas tik nedidelę dalį jų išrūšiuoja į oranžinius maišelius – praėjusiais metais gamyklą pasiekė apie 2,7 tūkst. tonų virtuvės ir žaliųjų atliekų.  

Gyventojų išmetamose maisto atliekose yra apie 30-40 proc. baltymų ir riebalų – tai vertingos maistinės medžiagos, kurias siekiama išnaudoti auginant lervas. 

„Panaudodami virtuvės atliekas lervų auginimui, galime išsaugoti vertingus baltymus, – tokiu atveju nereikėtų importuoti sojos arba kitų baltyminių produktų iš užsienio. Tai puikus būdas maisto atliekas panaudoti inovatyviai“, – pasakoja Walter‘is Jansen‘as, „Amusca BV“ vadovas ir mokslininkas, kartu su lietuviais kuriantis musių lervų auginimo technologiją.

Viena iš galimybių – gaminti baltyminius produktus ir aliejus pramonei. Baltymai reikalingi dažų, skiediklių, klijų, baldų ir šviestuvų gamyboje. Aliejai gali būti naudojami biodegalams, lervų riebalų rūgštys tinka biodyzelino gamybai. Musių lervų auginimo atliekos tampa organinėmis trąšomis žemės ūkiui.

„Produktai iš lervų – itin paklausūs pasaulyje, jau turime preliminarius susitarimus, kam galėsime tiekti iš lervų gaminamus baltymus ir aliejus, trąšas. Taip pat tikimės, kad mūsų žvejai jau šiemet Lietuvos upėse ir ežeruose žvejos su lietuviškomis lervomis – aktyviai kalbamės dėl lervų tiekimo žvejybos masalo (dzikų) gamybai. Belieka pasiekti reikiamas gamybos apimtis, kad galėtume patenkinti visus šiuos poreikius“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.  

Iš virtuvės atliekų gaminama organinė masė taip pat gali būti naudojama biometano gamybai. Lervų tyrė tinkama ir mokslinėje veikloje – šiuo metu bandomi ir tokie panaudojimo būdai.  

„Įstatymai numato galimybę iš musių lervų gaminamus produktus naudoti tik pramonėje, jie nebus naudojami žmonių maistui“, – sako įmonės vadovas.

Geriausias vabzdys – naminės musės

„Vilniuje esanti įranga – vienas pirmųjų projektų pasaulyje, kai musių lervos yra auginamos maitinant iš gyventojų surinktomis maisto atliekomis. Būtent ši įranga pirmą kartą yra skirta pramoniniam naudojimui, iki šiol ji veikė tik laboratorijoje Nyderlanduose“, – pasakoja mokslininkas.

Pasak jo, būtent naminės musės (Musca Domestica) yra geriausias vabzdys maisto atliekų apdorojimui – su jomis norimą rezultatą galima pasiekti greičiausiai, jos yra natūraliai paplitusios beveik visame pasaulyje, taip pat gyvena ir Lietuvoje. 

„Viename konteineryje gyvens apie 6 mln. musių, kiekviena jų per dieną gali padėti apie 30 kiaušinėlių. Taip gausime apie 180 mln. kiaušinėlių, iš kurių vieno ciklo metu išsiris atitinkamas kiekis lervų. Ir taip automatiškai procesas tęsis, tad per metus planuojame užauginti milijardus lervų“, – pasakoja V. Pečiukaitis.

Musės vidutiniškai gyvena 21 dieną, tad jų populiacija taip pat reguliariai turės būti atnaujinama iš išsiritusių lervų. 

Planuojama, kad perdirbus 1 toną gyventojų virtuvės atliekų bus užauginama iki 90 kg lervų. 

„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje išrūšiuojamos mišrios ir maisto komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Per metus gamykla išrūšiuoja apie 220 tūkst. tonų atliekų.

Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykla priklauso „VAATC“. „VAATC“ rūpinasi vieningu Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimu ir infrastruktūra, skirta vykdyti tinkamą eksploataciją, atliekų srautų surinkimą ir tolesnį tvarkymą.