Prie piliakalnio prilipęs namelis jau nugriautas
Pačioje Ukmergės širdyje, prie piliakalnio, šią savaitę vyko griovimo darbai – nugriautas medinis namelis, stovėjęs prie pat kalno šlaito iš rytų pusės, Paupio gatvėje.
Atsilaisvinusią vietą rajono vadovai nutarė panaudoti viešajam poreikiui – nieko ten nestatyti.
Dokumentai byloja, kad Paupio gatvės 8-uoju numeriu pažymėtas medinis namas pastatytas daugiau kaip prieš šimtą metų. Apie istorinėje vietoje esančio medinuko likimą „Ukmergės žiniose“ rašėme ne kartą.
Jame kadaise gyveno jokių jo nuosavybės dokumentų neturėjusi moteris. Paskui ji atsidūrė senelių namuose, o rajono savivaldybė daug metų vargo, kol per teismus namas buvo pripažintas bešeimininkiu, ir savivaldybė jį perėmė savo žinion.
Statinys kurį laiką buvo tapęs galvos skausmu kaimynams – į jį landžiodavo neaiškūs tipai, jame kildavo gaisrai. Tačiau pastaraisiais metais namukas tiesiog dūlėjo užsandarintas ir tankiai apaugęs vijokliais.
Dar prieš pandemiją, 2019 metų sausį, rajono savivaldybės tarybos sprendimu šis 52 kv. m ploto medinukas su sandėliuku ir kitais kiemo statiniais buvo pripažintas netinkamu naudoti – nutarta jį nurašyti ir išregist-ruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Ir štai dabar medinukas – jau tik mūsų senamiesčio istorija…
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė sakė, kad būta įvairių minčių, kam panaudoti nedidelį sklypą prie pat piliakalnio, kai statinys bus nugriautas. Juk vieta – neeilinė, prie pat piliakalnio, kur reikia elgtis labai atsargiai, apgalvotai.
Viena iš idėjų buvo suformuotą sklypą parduoti. Vis dėlto, prieita prie išvados erdvę panaudoti viešajam poreikiui, o ne užstatyti. Gal pastatyti suoliukus, juolab, kad sklypas mažas – nelabai tinkamas jokiems kitiems poreikiams. „Kai vieta bus sutvarkyta, pirmiausia ją reikės įvertinti“, – sakė direktorė.
Pasidomėjus, kaip Kultūros paveldo departamentas reagavo, sulaukęs prašymo leidimui darbuotis tokioje unikalioje vietoje, direktorė sakė, kad leidimą, žinoma, reikėjo gauti, tačiau prieštaravimo nebūta. Tiesa, prieš griaunant namelį reikėjo detaliai išmatuoti, įforminti dokumentus – jie pasiliks istorijai.
Pasak I. Pračkailės, priimant sprendimus, susijusius su miesto erdvėmis, būtina žiūrėti į ateitį. O ateitis šioje vietoje gali būti gyvybinga, nes naujų savininkų ieško didelis pastatas piliakalnio papėdėje, prie Šventosios, – sovietmečiu buvęs avalynės fabrikas. Jo savininkai prieš dešimtmetį kūrė čia įvairius verslo planus – norėjo statyti viešbutį, bet vėliau planai keitėsi ir nutarė patalpas išnuomoti ar parduoti.
„Vieta ten tikrai unikali, vaizdas nuostabus. Kai atsiranda galimybė, primename apie jį nekilnojamojo turto vystytojams“, – pasakojo administracijos direktorė I. Pračkailė, tikinti, kad anksčiau ar vėliau šis buvęs fabrikas prisikels naujam gyvenimui.
