Artėjant javapjūtei, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena ūkininkams, kad tinkamai taikomos augalų apsaugos priemonės bei gerai paruoštos sandėliavimo patalpos yra vienos svarbiausių sąlygų, kurios padeda užtikrinti maisto produktų kokybę bei saugą. Kol sandėliai dar neužpildyti šiųmečiu derliumi, yra proga juos išvalyti nuo šiukšlių ir parazitų, saikingiau naudoti chemikalus bei pesticidus ir sutvarkyti ventiliaciją.

„Reguliariai vykdomų patikrų metu siekiame priminti įmonėms ir ūkininkams, kodėl svarbu iš anksto tinkamai paruošti grūdų sandėliavimo patalpas bei užtikrinti teisės aktais nustatytas grūdų sandėliavimo, higienos ir jų transportavimo sąlygas. Vienas iš svarbiausių grūdų augintojų uždavinių – tiekti saugius ir kokybiškus produktus vartotojams, todėl kaip ir kasmet atrinksime grūdų bei jų produktų mėginius saugos rodikliams ištirti. Be to, vis dar išlieka aktuali pesticidų problema, kas rodo, jog ūkininkai ne visuomet tinkamai naudoja augalų apsaugos produktus, laikydamiesi jų instrukcijose nustatytų sąlygų“, – konstatuoja VMVT Maisto skyriaus Vyriausioji specialistė – valstybinė maisto produktų inspektorė Akvilė Sapronaitė.

VMVT akcentuoja, kad grūdų sandėlis, aruodai ar kitos talpyklos turi būti kruopščiai išvalytos dar prieš pilant grūdus. Grūdų sandėlis turi būti ne tik švarus ir sausas, bet ir gerai vėdinamas. Sienos bei visi paviršiai, kurie gali liestis su grūdais, taip pat turi būti švarūs, prieinami valymui, neabsorbuoti dezinsekcijos metu naudojamų medžiagų. Patalpų langai bei durys privalo būti sandarūs, patalpų viduje neturėtų būti nevalomų kampų, kuriuose palanku veistis kenkėjams. Grūdų ruošimo procese susidariusios grūdinės atliekos ir sąšlavos tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo taisykles, o įmonėse vedama jų apskaita. Produktai turi būti laikomi atskirai nuo augalų apsaugos produktų ir kitų galimų taršos šaltinių.

Žinoma, grūdai turi būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, mikroskopinių grybų bei kitų kenksmingų mikroorganizmų, pernelyg aukštų temperatūrų, sudrėkimo, įvairių vabzdžių, graužikų bei paukščių. Be to, grūdai laikymo metu neturi įgauti pašalinio kvapo, negali būti užteršti priemaišomis, o augintojai turi užtikrinti tinkamą bei sąmoningą augalų apsaugos priemonių panaudojimą. Augalų apsaugos priemonėms laikyti turėtų būti išskirta atskira vieta, vedama jų panaudojimo apskaita, o naudoti galima tik tuos augalų apsaugos produktus, kurie yra registruoti Lietuvoje. 

„Produktuose nustačius viršytus didžiausius leistinus teršalų kiekius, tokie produktai yra uždraudžiami, stabdomas jų pateikimas į rinką, juos nurodoma susirinkti iš rinkos bei sunaikinti. O jeigu grūdų sandėliavimo patalpos neatitinka higienos reikalavimų – augintojams taikomos administracinės nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Kartu svarbu priminti, kad jei grūdai transportuojami ne su savo transporto priemone, vežėjai turi turėti VMVT leidimą transportuoti grūdus, patvirtinantį, jog transporto priemonė atitinka tokiai keliamus reikalavimus, o norint prekiauti nuosavame ūkyje išaugintais augaliniais produktais, veiklą taip pat būtina registruoti VMVT“, – primena A. Sapronaitė.

Inspektorė kartu pasidžiaugė, kad iš praėjusiais metais tikrintų 19 grūdininkų, pirminių augintojų, kiek padidėję cheminių medžiagų kiekiai rasti pas septynis, tačiau nei vienu atveju jų kiekis neviršijo didžiausio leistino. Patikrinus į Lietuvą įvežamų grūdų kokybę, nustatyta kad tik dviem atvejais buvo aptiktas didesnis nei leistina glifosato likučių kiekis importuojamose grikių ir sorų kruopose.