Daržininkai jau nuėmė kopūstų derlių, kuris, anot jų, „visai neblogas“. Morkos, burokėliai, kopūstai – paskutinės daržovės, kurioms jau laikas iš daržo „keliauti“ į aruodus.

Kalbinu FB puslapio „Lazdijų rajono daržininkai“ administratorę, itin aktyvią daržininkę Agnę Bučionienę iš Nemajūnų kaimo. „Ūkis iš gamtos“ – taip ji pristato savo pačios užaugintą produkciją. Šįkart kalbamės apie kopūstus, mat, kaip Agnė sako, dabar pats metas juos raugti žiemai. „Spalio viduryje, lapkričio pradžioje dažniausia raugia“, – patvirtina ji. Kitos šeimininkės, būna, kad pasideda kopūstų rūsyje ir žiemą, kokį vasario mėnesį, kai rudenį raugtus jau suvalgo, dar kartą raugia. Sako, atrodo, kaip tik ką iš daržo parnešti, o skonis – pasaka. Jei dar spanguolių vieną kitą saują įpila, kiti – kmynų, o treti nieko „mandro“ nededa, tik morkų, druskos ir cukraus, bet ne per daug. Vyresniosios kartos šeimininkės viską „iš akies“ pildavo, bet gerai „numieruodavo“.

Nors sausa vasara buvo, tačiau laistė tik keletą savaičių kas antra ar trečia diena. Plotas nemažas, palaistyti galimybių nebuvo, nors bandė diegti laistymo sistemą, bet vandens pradėjo trūkti, tad taip ir augo nelaistyti. Ir užaugo visai neblogai, tik papuvusių kopūstų galvų buvo kažkiek. „Tai toks nuostolis. Palijo, tarp lapų buvo šlapia, kaitra ir sukėlė puvimą“, – svarsto daržininkė.

Augino kopūstus, tinkamus rauginimui – žiemai, paskui Savojos, dar raudonuosius ir lapinius dviejų veislių: raudonus ir žalius. Pavasarį turėjo ir Pekino kopūstų. „Lapinius kopūstus naudoja šeimininkės ir salotoms, ir net traškučiai iš jų išeina. Lapiniai kopūstai labai gerai laikosi. Pernai net užsnigo juos, bet nupurtai sniegą, prisiskini, atsineši ir jie kuo puikiausiai tinka naudoti. Kaip švieži. Nebijo šalčio. Aišku, kai kurie truputį apšąla, bet naudojimui tikrai tinka. Skanūs“, – atkreipia dėmesį A. Bučionienė.

Agnė neslepia, kad iš didelio lauko ji prisipjovė kopūstų galvų į valias, užteks ne tik sau, dar ir kitiems pakaks.

Galvos kopūstų gal kiek mažesnės nei itin derlingais metais. „Bet ir veislę pasirinkau tokią, kad galvos užaugtų ne itin didelės ir pailgos. Kad tarkavimui būtų į ranką gerai paimti. Tų didelių galvų nelabai jau aš noriu“, – prisipažįsta pašnekovė. Tiesa, kiti labiau nori didelių galvų. „Žiūrint, kam naudoti ruošiasi. Jei salotoms, tai nori ne itin didelių galvų, o jei raugimui, prašo didesnių“, – pastebi ji. Dabar kaip tik žmonės ieško kopūstų salotoms, o kartu jau perka ir rauginimui. „Nors atrodo, kad visi augina, visi daržus turi, bet pasirodo, kad, ko gero, ne visi prisiaugina, nes tikrai ieško nusipirkti kopūstų ir ne tik kopūstų, bet ir kitų daržovių“, – pastebi daržininkė.

Dažniausiai vyresniosios kartos žmonės patys kopūstų neužsiaugina, tačiau nusiperka ir raugia patys. „Užsiprašo ir 10, ir 20 kilogramų. Užsiraugia visai žiemai“, – tvirtina daržininkė. Pasakoja, kad pas ją atvyksta vyresnio amžiaus moterys, su kai kuriomis iš jų ir atviriau pasikalba. Jos prisipažįsta, kad jau nenori, o ir nepajėgia, tad nevargsta ir neaugina kopūstų, o ir ne visada gi kopūstai užauga, jei dar ligos užpuola, reikia purkšti. Būna metų, kai visai neužauga, o būna, kad užauga tiek, kad nėra kur dėti. Anot jų, daugiau bėdos nei naudos su tais kopūstais, bet nusipirkti nori. „Dažniausiai jau sveikatos nėra nei laistyti, nei ravėti. Skundžiasi sveikatos problemomis. Sako, kad geriausia nusipirkti, ir ramu. Nusiperka 10–15 kilogramų, užsiraugia, ir baigta“, – pasakoja Agnė. Raugti nori pačios savo senoviškais receptais, raugia taip, kaip mamos ir močiutės išmokusios: dažna šeimininkė raugia pagal savo šeimos karta iš kartos perduodamą receptą. „Marinavimo irgi turi receptų. Tikrai moterys noriai ruošia atsargas žiemai“, – pastebi ji.

Agnė neslepia, kad iš didelio lauko ji prisipjovė kopūstų galvų į valias, užteks ne tik sau, dar ir kitiems pakaks, bet buvo ir tokių daigų, kurie nesusuko galvų, o ir „išdegė“ šiek tiek. „Sausra padarė savo darbą“, – sako ji.

Žmonės noriai perka ir Savojos kopūstus. „Jie minkštesni, skonis švelnesnis. Skonis panašus į Pekino kopūstų“, – patikina pašnekovė. Sako, kad nepalyginsi su parduotuvės „vaškuotais“ kopūstais, kurie tikrai kieti, o norint balandėlių pasigaminti, tenka gerai pavirti, kad suminkštėtų. Savame darže be jokių cheminių trąšų auginti visai kitokie kopūstai: ir minkštesni, ir kvapnesni, ir skanesni. „O parduotuvėse stovi kalnas kopūstų ir jie net žvilga, blizga. Gražutėliai. Nei nurudę, nei apvytę. Mūsų daržuose visokių juk pasitaiko, bet jų žmonės labiau nori. Ne prekybos centruose perka kopūstus, o iš vietinių daržininkų stengiasi gauti. Kai pats augini dėl savęs ir dėl kitų, tai nori, kad kuo natūraliau būtų, jokio cheminio „brudo“ nepili“, – patikina daržininkė Agnė Bučionienė.

Dineta Babarskienė, („dzukuzinios.lt“)