Copa-Cogeca: nuo BŽŪP po 2027 m. iki trąšų, biodujų ir vilnos žiediškumo

Briuselyje vykusiame Copa prezidiumo posėdyje dalyvavo Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos narys Algis Baravykas. Posėdyje aptarti svarbiausi artimiausio laikotarpio klausimai, kurie tiesiogiai lems ūkininkų konkurencingumą, pajamų stabilumą ir administracinę naštą visoje Europos Sąjungoje.

Darbotvarkės branduolys – BŽŪP po 2027 m. ir bendras rinkos organizavimas

Vienas pagrindinių posėdžio akcentų – pasikeitimas nuomonėmis su Europos Parlamento nariu Eric Sargiacomo, kuris yra bendro rinkos organizavimo (BRO/CMO) po 2027 m. pranešėjas. Diskusija svarbi siekiant, kad būsimos taisyklės realiai stiprintų ūkininko poziciją maisto grandinėje, o ne didintų reguliacinį spaudimą.

Posėdyje taip pat patvirtinti ankstesnio prezidiumo posėdžio dokumentai bei pristatyta Copa prezidento ir generalinio sekretoriaus veiklos ataskaita, apžvelgiant aktualiausias politines derybas ir interesų atstovavimo kryptis.

„Europa horizontas“ 2028–2034: žemės ūkiui reikia aiškaus matomumo ir finansinio svorio

Tarp tvirtinamų klausimų – diskusijų dokumentas dėl programos „Europa horizontas“ ateities (2028–2034). Posėdyje išskirta rizika, kad sujungus žemės ūkį su kitomis sritimis (bioekonomika, biotechnologijomis, sveikata) žemės ūkio prioritetai gali būti „ištirpdyti“, o ūkininkų, kooperatyvų ir kaimo MVĮ galimybės konkuruoti dėl finansavimo – susilpnėti.

Akcentuota, kad būtina:

• siekti aiškesnio ir garantuoto žemės ūkiui skirto finansavimo,
• užtikrinti, kad tyrimų rezultatai būtų pritaikomi praktikoje, per AKIS ir tęstinumo mechanizmus,
• išlaikyti „multi-actor“ požiūrį, realiai įtraukiant ūkininkus ir jų organizacijas į projektų kūrimą.

Gyvūnų gerovė pieno sektoriuje: tikslai – taip, bet reikia įgyvendinamumo ir finansinių paskatų

Posėdyje tvirtintas ir pozicijos dokumentas dėl pieninių karvių ir veršelių gerovės. Pagrindinė žinutė – gerovės tikslai palaikomi, tačiau privalomi reikalavimai turi būti: aiškiai apibrėžti, ekonomiškai pagrįsti, su pereinamaisiais laikotarpiais,  ir su investicine/administracine parama, kad nepakenktų ūkių gyvybingumui.

Vilna: iš „atliekos“ – į išteklių

Svarstyta vilnos žiediškumo tema, akcentuojant, kad dabartinis teisinis statusas dažnai paverčia vilną ūkininkui kaštų našta, o ne pajamų šaltiniu. Aptarti siūlymai dėl vilnos perklasifikavimo, administracinių reikalavimų mažinimo ir rinkų skatinimo, kad žaliava grįžtų į ekonomiką (tekstilė, izoliacija, trąšos/kompostas, inovacijos).

Trąšos ir biodujos – du praktiniai klausimai, lemiantys ūkių atsparumą

Su aktyviomis diskusijomis, nagrinėti:

• Trąšų veiksmų plano klausimai – kainų spaudimas, tiekimo neapibrėžtumas, importo priklausomybė, poreikis pritaikyti reguliavimą žiedinei ekonomikai ir plačiau naudoti organines trąšas.
• Trišalis biodujų susitarimas – galimybė didinti ūkių pajamas ir energetinį savarankiškumą, tačiau būtina mažinti administracines kliūtis, spartinti leidimus, užtikrinti infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas efektyviai panaudoti digestatą.

Platesnis kontekstas – konkurencingumas, prekyba, rinkos svyravimai

Posėdyje dalintasi informacija ir apie ES konkurencingumo darbotvarkę, rinkos situaciją bei tarptautinius prekybos aspektus (įskaitant „Mercosur“ ir kitus derybinius formatus). Šie klausimai glaudžiai susiję su ūkininkų pajamų stabilumu ir ES maisto saugumu, todėl Copa-Cogeca pozicija siekia, kad konkurencingumo sprendimuose žemės ūkio-maisto grandinė būtų laikoma strategine ES sritimi.