Į ką verta atkreipti dėmesį deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžia – gegužės 2 d., nes iki to laiko tikimasi gauti Europos Komisijos (EK) formalų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimo patvirtinimą.
Strateginio plano keitimai buvo atlikti siekiant palankesnių sąlygų ūkininkams. Vienas jų, susijęs su daugiamečių pievų ir ganyklų referencinio dydžio perskaičiavimu (šiuo keitimu 2018 m. referencinį plotą planuojama sumažinti net 82 tūkst. ha), nukeltas į vėlesnį derinimo etapą, todėl iki šiol nėra gautas teisiškai galiojantis EK pritarimas atnaujintam Strateginiam planui.
Strateginio plano keitimas yra neformaliai suderintas su EK, visi keitimai yra integruoti į patvirtintas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo taisykles, todėl nuo balandžio 15 d. ūkininkai Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje galės elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas ir pradėti pildyti paraiškas, kurias patvirtinti bus galima iškart, kai tik bus gautas oficialus EK patvirtinimas.
Į ką reikėtų atkeipti dėmesį deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlius?
Patikslinti bendrieji šienavimo reikalavimai
Yra ir nemažai pokyčių, iš kurių vienas susijęs su aktyvaus ūkininko apibrėžimu. Yra sumažinta aktyviam ūkininkui taikoma leistina tiesioginių išmokų riba, pagal kurią ūkio subjektai, kurie už praėjusius metus gavo ne daugiau kaip 2 000 Eur (buvo 5 000 Eur) tiesioginių išmokų, automatiškai laikomi aktyviais ūkininkais, t. y. nevertinant jų atitikties „aktyvaus ūkininko“ kriterijams.
Taip pat yra patikslintas ganyklos arba pievos apibrėžimas – jei deklaruojama ganykla arba pieva bus įdirbama ne rečiau kaip kas 5 metus, o deklaruojant pažymimas įdirbimo požymis, tokia ganykla arba pieva netaps daugiamete. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas Skirmantas Ramoška akcentavo, kad yra tikslinami bendrieji pievų priežiūros (šienavimo) reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti – turint mažiau kaip 0,3 sutartinių gyvulių/ha, iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkyti plotai, t. y. nuganyti.
Nenuganyti plotai turi būti nušienauti, o nušienauta žolė turi būti išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista, arba palikta suguldyta vietoje.
Nauja tai, kad bus remiamos daugiametės pievos saulės elektrinių teritorijose, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai, o nenuganyti teritorijų plotai sutvarkomi iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. Paramai bus tinkami tik saulės modulių tarpueiliai pagal modulio projekciją su žoline danga.
Dar viena nauja nuostata – daugiametėse pievose gali būti ne žemesnių kaip 1 m pavienių medžių ir krūmų, gamtinės kilmės kupstų bei kelmų liekanų.
Ekologinių sistemų pokyčiai
Keičiama Veiksmingumo ir efektyvumo metodika, kuri numato, kad pareiškėjas privalo dalyvauti bent vienoje gamybinėje veikloje (anksčiau reikėjo 2 gamybinių) ir bent vienoje negamybinėje veikloje. Tokios pačios sąlygos taikomos ir ekologiškai ūkininkaujantiems. Taip pat nustatyti atvejai, kai papildomai skirti ne mažiau kaip 1 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto negamybinėms veikloms nereikalaujama.
Numatyti pokyčiai ir kompleksinės ekologinės sistemos veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – tais atvejais, kai pagal kiekvieną iš šių veiklų deklaruojamas didesnis kaip 300 ha plotas, už plotą iki 300 ha yra skiriama 100 proc. ekologinės sistemos išmokos, o už plotą, viršijantį 300 ha, mokama 85 proc. ekologinės sistemos išmokos.
Kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Augalų kaita“ nustatyta, kad įsipareigojimų laikotarpiu nereikalaujama deklaruoti tų pačių plotų, tačiau privaloma išlaikyti bendrą pagal šią veiklą plotą. Tiems, kurie nuo 2025 m. prisiims įsipareigojimus, pagrindiniam augalų kaitos nariui privalės skirti ne daugiau kaip 50 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto. Taip pat praplėstas augalų sąrašas, kuriuos vienoje vietoje galima auginti ne ilgiau kaip 4 metus.
Kai pagal šią veiklą pirmaisiais metais deklaruotas plotas padidinamas daugiau kaip 10 proc. arba daugiau kaip 1 ha, privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus 4 metų laikotarpiui visam pagal šią veiklą deklaruotam plotui. Veikloje „Tarpiniai pasėliai“ sėjant įsėlį ir posėlį reikalaujama tik vieno augalo, o tarpiniams pasėliams per žiemą lieka dviejų augalų reikalavimas. Yra koreguojamas tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo terminas – juos pasėti reikia iki rugsėjo 15 d. (buvo rugsėjo 1 d.) ir išlaikyti iki kovo 15 d. (buvo kovo 1 d.).
Tiems, kurie šiemet įsitrauks į veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir taikys tiesioginę sėją, įsipareigojimų laikotarpis – 2 metai, o taikant kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus – 1 metai. Dalyvaujant šioje veikloje ir „Tarpiniuose pasėliuose“ juos pasėti galima taikant žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos). Tiems, kurie šiemet įsipareigos prižiūrėti kraštovaizdžio elementus, reikėtų žinoti, kad įkuriant naujus ar prižiūrint esamus žolinius kraštovaizdžio elementus, įsipareigojimai bus 5 metai, įkuriant ar prižiūrint kitus kraštovaizdžio elementus – 3 metai. Taip pat svarbu žinoti, kad galima nutraukti 2023 m. prisiimtus 3 m. įsipareigojimus už žolinių kraštovaizdžio elementų įkūrimą ar priežiūrą, bet nuo 2024 m. privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus 5 m.
Verta pabrėžti, kad ežios, palaukės, paviršinio vandens telkinių pakrantės, įskaitant apsaugos juostas, pagrioviai gali būti tinkami atkurti daugiametes ganyklas arba pievas. Papildytos ir ekologinės sistemos „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ – į kiekvieną deklaruojamą plotą gali patekti iki 50 proc. ploto, nesančio durpžemių sluoksnyje ar eroduotos žemės sluoksnyje. Atsiranda nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kur numatytos dvi veiklos – „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“.
Tiesioginę išmoką gali sudaryti bazinė tiesioginė išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, papildoma perskirstomoji pajamų paramos išmoka, susietoji parama už plotą ir savanoriškai pasirenkama klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) išmoka.