Vasario 5 d., pirmadienį, Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) organizavo pasitarimą dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo. Susitikime dalyvavo Aplinkos ministerijos (AM) ir  Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovai.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pastebėjo, kad ūkininkams įvairūs ribojimai, sankcijos, suvaržymai sukelia nerimą ir pyktį. Šiandieną Europoje ūkininkai su traktoriais išriedėjo į gatves ne be reikalo. „Jiems Žaliasis kursas smogė skaudų kirtį. Kartais daug problemų kyla dėl nesusikalbėjimo, todėl tikimės, kad pavyks iš pirmų lūpų sužinoti daugiau apie ūkininkams rūpimus klausimus dėl vandens apsaugos juostų ir kitų klausimų“, – susitikimą pradėjo dr. A. Svitojus.

AM viceministras Kęstutis Šetkus kalbėdamas su ūkininkais ir jų atstovais, džiaugėsi, kad jie itin aktyviai jungėsi į susitikimą, diskusijoje dalyvavo ir jos klausėsi daugiau kaip 400 žmonių, kuriuos vienaip ar kitaip liečia minėtos tvarkos pakeitimai. Tarp jų ne tik ūkininkai, bet ir savivaldybių žemės ūkių skyrių darbuotojai, geodezininkai, privačių miškų ir žemių savininkai ir kt. „Tai, ko gero skaitlingiausias susitikimas, kuriame tenka pristatyti šį klausimą“, – pabrėžė K. Šetkus.

ŽŪR dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo pakeitimo projekto bei Dėl natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapių rengimo proceso dar praėjusiais metais į Aplinkos ministeriją, Seimo Kaimo reikalų komitetą ir Aplinkosaugos komitetą kreipėsi dar praėjusiais metais, tačiau ne į visus siūlymus buvo atsižvelgta. Pasak ŽŪR vicepirmininko Vytauto Buivydo, būtina inicijuoti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir AM bendrą susitikimą, kuriame būtų aiškiai ir konkrečiai susitarta ir dėl kompensavimo metodikos dėl vandens apsaugos juostų.

Vandens juostų pakeitimai

Vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų dydžių pokyčius pristatė AM specialistė Justina Čunderova. 2024 m. sausio 31 d. priimti Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo pakeitimai. Jais nustatyti nauji pakrančių juostų prie upių nustatymo principai, minimalus juostos dydis suvienodintas su Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente nurodytu dydžiu ir praplėstos išimtys, kada apsaugos zona prilyginama apsaugos juostai.

Pasak J. Čunderovos, pakeistas pakrančių juostų nustatymo metodas – atskiriems upių ruožams bus nustatomos skirtingo dydžio pakrančių juostos. Praplečiamos išimtys, kokiais atvejais vandens telkinių apsaugos zonos prilyginamos pakrančių apsaugos juostoms.

Siauriausia 3 m pločio juosta bus taikoma upių aukštupiuose nuo upės ištakų iki 20-ojo km. Vidurupyje, nuo 20-ojo iki 100 km – 10 m pločio juosta. Žemupyje, nuo 100-ojo km iki žiočių, bus nustatoma plačiausia 30 m pločio pakrantės juosta. Iki šiol galiojusiame teisės akte pakrantės juosta prie visų upių buvo nustatoma vienodo dydžio per visą upės ilgį.

Minimalus 3 m pakrantės juostos dydis suvienodintas su Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2021/2115 įtvirtintu reikalavimu prie visų vandentakių išlaikyti ne mažesnes kaip 3 m apsaugos juostas, kuriose draudžiama naudoti trąšas ir pesticidus.

Anot AM specialistės, vidurupyje upės vaga dažniausiai išplatėja, stiprėja krantų ardos procesai, didėja upės vingiuotumas, todėl nuo 20 iki 100 upės km nustatoma 10 m pakrantės juosta. Platesnė juosta užtikrina ne tik apsaugą nuo taršos, bet ir saugo krantų stabilumą, migracijos koridorių funkciją, riboja urbanizacijos procesus, sudaro sąlygas rekreacijai.

Plačiausia 30 m pakrantės apsaugos juosta bus taikoma prie ilgesnių kaip 100 km upių, jų žemupiuose nuo 100-ojo km (tokių upių Lietuvoje yra 17), kur upės vaga būna plačiausia, didėja potvynių tikimybė, formuojasi ekotopų įvairovė. Plačiausia 30 m pločio pakrantės juosta per visą upės ilgį taip pat bus nustatoma prie ilgesnių kaip 100 km upių, kurių ištakos ne Lietuvos teritorijoje – Nemuno, Neries, Merkio ir Šešupės. Miestuose ir miesteliuose prie tokių upių bus nustatoma 10 m pakrantės juosta.

Keičiasi ir apsaugos zonų nustatymas – apsaugos zonos bus prilyginamos pakrantės apsaugos juostoms prie trumpesnių kaip 5 km upių. Miško žemėje apsaugos zonos bus nustatomos prie ilgesnių kaip 50 km upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 50 hektarų. Šie pakeitimai suvienodina miškų priskyrimo apsaugos zonų miškams parametrus su Vyriausybės nutarime nustatytais miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais.

J.Čunderova atkreipė dėmesį, kad Pakrančių juostos nėra naujai nustatomos, jos galioja nuo 1992 m., kuomet buvo priimtas LRV nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Šiuo metu bandoma parengti ir geoportal.lt paviešinti žemėlapių projektai bus perdaryti pagal pakeistas pakrančių juostų nustatymo taisykles. Už vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų žemėlapių parengimą atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra.

Kol žemėlapiai nepatvirtinti ir teritorijos neįregistruotos nekilnojamojo turto registre (NTR), jie neturi teisinės galios. Galioja iki 2023 m. sausio 1 d. individualiais žemės sklypo dokumentais nustatytos pakrančių juostos – jose savininkai privalo laikytis nustatytų apribojimų.

Anot AM specialistės, žemėlapiai bus tvirtinami per 2024 m. etapais, atsižvelgiant į Registrų centro, Lietuvos pašto pajėgumą atlikti individualų informavimą.

Ji taip pat priminė, ko negali žemės savininkai daryti nustatytose apsaugos juostose.

Ūkininkai teiravosi nuo kurios vietos bus nustatoma pakrančių juosta, ar bus atsižvelgiama į upės vandens lygį. J. Čunderova pabrėžė, kad remiamasi georeferencinio pagrindo kadastru, kuris identifikuoja vandens telkinių ribas.

Žemdirbiams taip pat rūpėjo sužinoti ar už naujai nustatytas vandens apsaugos juostas AM numato kompensacijas. K. Šetkus paaiškino, kad papildomo finansavimo tam nenumatoma. „Mes sumažinome juostų pločius ir noriu atkreipti dėmesį, kad ne visa ūkininkavimo veikla ten ribojama“, – sakė AM viceministras.

ŽŪR vicepirmininkas V. Buivydas neatlyžo ir prašė AM susitarti su ŽŪM ir ieškoti galimybių ūkininkams kompensuoti nuostolius dėl to, kad dalis jų žemių, patenkančių į vandens apsaugos juostas, bus naudojamos visuomenės reikmėms. Jis taip pat reikalavo, kad jau šiemet ūkininkai pildydami deklaracijas matytų įbraižytas apsaugos juostas ir tai būtų traktuojama kaip pereinamasis laikotarpis: „ūkininkai jau turi ruoštis kitiems metams ir tai turėtų būti pereinamasis laikotarpis. Tikrai nėra sudėtinga iš vienos duomenų bazės žemėlapį į kitą. Žemdirbiai turi matyti apsaugos juostas, kad kitąmet jiems nepasakytų, kad jie suarė per daug.“

Natūralios pievos ir šlapynės 

Pokyčius dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pristatė VSTT specialistas Raimondas Čiuplys. Jis paaiškino, kad pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius sudaryti pavesta VSTT, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos pavestos Aplinkos apsaugos agentūrai, melioruota žemė – Žemės informacinės sistemos tvarkytojui, žemės ūkio duomenų centrui, o melioracijos statinių apsaugos zonos – savivaldybių administracijoms.

R. Čiuplys pripažino, kad jau pirminio žemėlapių viešinimo etapu, jie buvo koreguojami ir pirminis pievų plotas buvo sumažintas daugiau nei perpus. Dabar minėti žemėlapiai jau įregistruoti NTR.

„Natūralias pievas ir ganyklas apibrėžia 96 straipsnis Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS) natūraliose pievose ir ganyklose. Natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Nustatyta 75,7 tūkst. ha natūralių pievų ir ganyklų. Natūralių pievų ir ganyklų specialioji žemės naudojimo sąlyga įrašyta į maždaug 55,5 tūkst. sklypų.

Kalbant apie pelkes, turime 110,8 tūkst. ha pelkių ir šaltinynų, SŽNS „Pelkės ir šaltinynai“ įrašyta į maždaug 53,2 tūkst. sklypų. Pelkėse ir šaltinynuose nedraudžiama: šienauti (įskaitant nendrių kirtimą), šalinti arba retinti medžių ir krūmų, įrengti iki 10 arų nepratekamą vandens telkinį (vieną viename sklype), įrengti takus, lieptus, ekstensyviai ganyti.

Jis pripažino, kad pranešant naujienas privačių žemių sklypų šeimininkams padaryta nemažai klaidų, jas VSTT taiso. Šiuo metu patobulintas SŽNS teritorijų žemėlapis – įdiegta paieška pagal sklypų numerius, supaprastintas valdymas. Įdiegta skambučių valdymo sistema padėjo pagerinti rodiklius konsultuojant dėl pievų ir pelkių SŽNS.

R.Čiuplys paaiškino, kad žemės savininkai turi galimybę gauti kompensaciją. „Jei natūrali pieva nustatoma plote, kur anksčiau kadastriniais matavimais buvo nustatytas kaip ariama žemė, tuomet šį praradimą valstybė turėtų kompensuoti“, – paaiškino VSTT atstovas.