Kaimo reikalų komitetas nori uždrausti perpardavinėtojams pirkti dirbamą žemę

Kęstutis Mažeika. Gedimino Stanišausko nuotr. Kęstutis Mažeika. Gedimino Stanišausko nuotr.

Seimo Kaimo reikalų komitetas ieško saugiklių, kaip neleisti į kito ūkininko sklypą įsiterpusią žemę įsigyti perpardavinėtojams.   

„Kad tik fiziniai asmenys galėtų įsigyti, o ne jokie fondai, visokie spekuliantai, perpardavinėtojai“, – komiteto posėdžio išvakarėse BNS teigė jo pirmininkas Kęstutis Mažeika

Pasak jo, komitetas dar diskutuos ir balsuos, kokiomis sąlygomis tokį sklypą galėtų įsigyti žemės ūkio bendrovės. 

Komitetas trečiadienį svarstys Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma liberalizuoti sklypų, besiribojančių su parduodama dirbama žeme, pirkimo-pardavimo tvarką.

Pirmumo teisę įsigyti privačią dirbamą žemę siūloma suteikti ir tiems savininkams, kurie turi bet kokios paskirties sklypus, besiribojančius su parduodama žeme, ir įmonėms, kurių įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. jų pajamų.

Ūkininkai tam priešinasi ir sako, kad pašonėje sklypus įsigys vėjo ir saulės elektrinių statytojai. 

Šios pataisos autorius konservatorius Kazys Starkevičius linkęs nusileisti – siūlo leisti prekybą tik dirbama žeme, o  pirmenybę įsigyti ją turėtų tik tie sklypo savininkai, kurių žemė ribojasi ir yra dirbama.  

Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas siūlo atsisakyti dabartinės pirmenybės teisės įsigyti dirbamos žemės sklypą asmenims prie besiribojančio kito tokio sklypo. Pasak jo, taip būtų užtikrintas racionalus žemės naudojimas.

Dabar pirmumo teisę įsigyti privačią dirbamą žemę už pardavimo kainą ir tokiomis pat sąlygomis turi sklypo bendraturčiai, ne trumpiau kaip metus žemę dirbę ūkininkai, nesusiję su savininku giminystės ryšiais, taip pat įmonės, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos viršija 50 proc. visų gautų pajamų.

Video