Į dirbamą lauką atvežama savaeigė mašina. Operatorius ją paleidžia ir palieka vieną atlikti numatytos užduoties. Nors tai skamba kaip mokslinė fantastika, žemės ūkio sektoriuje visa tai jau vyksta.

„Agrokoncerno“ Tiksliųjų  technologijų centro „AgroTTC“ vadovas Arnas Radzevičius grįžo iš Vokietijoje vykusios žemės ūkio parodos „DLG-Feldtage“, kurioje turėjo galimybę susipažinti su šio vieno sparčiausiai pasaulyje modernėjančio sektoriaus naujovėmis. 

Pasak jo, tendencija ypač akivaizdi – žemės ūkio sektorius sparčiai žengia robotizacijos, tiksliųjų technologijų taikymo ir inovatyvių sprendimų keliu.

„Visi didieji žemės ūkio technikos gamintojai supranta, kad ekonomiškai dirbančios, dirvą tausojančios, tiksliosiomis technologijomis paremtos mašinos yra žemės ūkio ateitis. Todėl mums įprasta koncepcija ženkliai keisis. Bus daugiau dėmesio skiriama tiksliesiems žemėlapiams, kintamoms sėjos, purškimo ir tręšimo normoms, tikslesniam pesticidų naudojimui ir savaeigėms mašinoms, kurios galės dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – prognozuoja A. Radzevičius.  

Pasak jo, žemės ūkio robotizacija sumažins žmogiškųjų išteklių poreikį, tačiau ženkliai padidės kvalifikuotų, inžinerinės pakraipos specialistų paklausa. 

„Žmogaus vis tiek reikės, tačiau jis kurs žymiai didesnę pridėtinę vertę. Operatoriai galės prižiūrėti ne vieną, o net kelias mašinas vienu metu. Taip pat nebereikės ir kai kurių žemės ūkio technikos funkcijų, kurios dabar yra skirtos jas vairuojančių darbuotojų gerovei palaikyti: kondicionierių, amortizuojančių sėdynių ir pan. Tokioms savaeigėms mašinoms reikia mažiau gamybos ir eksploatavimo resursų“, – paaiškina „AgroTTC“ vadovas.

Lankydamasis augalininkystės parodoje Vokietijoje Tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas A. Radzevičius pastebėjo, kad ypač didelė pažanga padaryta ekologinės žemdirbystės srityje. Parodoje buvo pristatytas ne vienas didelį potencialą turintis sprendimas, galintis padėti spręsti tokias problemas kaip piktžolių naikinimas be herbicidų, o, pavyzdžiui, pasitelkiant ravėjimui skirtas mašinas ar padargus. 

„Dauguma technikos gamintojų eina nuo chemikalų naudojimo link kultivavimo, ravėjimo ar kitų mechaninių sprendimų, kurie padeda technologiškai naikinti piktžoles. Tiesa, technologijos, kurios dabar yra, labiau yra pritaikomos plačiaeiliams tarpueiliams, o auginantys javus, rapsus, dar kurį laiką, tikėtina, turės pagyventi su herbicidais. Tačiau ekologinių ūkių laukia tikrai didelis proveržis“, – neabejoja specialistas.

Žemės ūkį sparčiai keičia ir Žaliojo kurso reikalavimai. Pasak A. Radzevičiaus, šiuo metu ypač daug dėmesio skiriama sprendimams, kurie padėtų mažinti azotinių trąšų, pesticidų bei kitų augalų apsaugos produktų naudojimą arba juos paskirstyti kur kas tiksliau.

„Geras ženklas yra tas, kad augalų apsaugos srityje nematėme nieko tokio, kas nustebintų ar visiškai pakeistų mūsų supratimą. Tai reiškia, kad mūsų žemės ūkio supratimas yra labai aukštas ir Lietuvoje žemės ūkio kultūra neatsilieka nuo kitų šalių. Kas yra susiję su augalų apsaugos, tręšimo tendencijomis matome, kad mes informaciją gauname žymiai anksčiau nei ji pasiekia rinką“, – sako A. Radzevičius.