Didžiausią finansinę riziką žemės ūkyje per derliaus nuostolius sukelia nepalankios oro sąlygos, pernelyg aukšta temperatūra, nevienodas kritulių pasiskirstymas iššaukia sausras ar potvynius. Siekiat išlaikyti ūkius konkurencingus, ieškoma alternatyvių žemės dirbimo bei tiesioginės sėjos metodų, taip pat tręšimo technologijų, kurios padėtų mažinti nepalankių aplinkos sąlygų įtaką. Derlių lemia ne tik drėgmės trūkumas, bet ir dirvožemio našumas bei kokybė. Dirvožemis turintis daugiau organikos, geriau išlaiko maistines medžiagas ir drėgmę.

Žemės dirbimo padargų gamintojo, įmonės „Laumetris“ juostinė sėjamoji RS-3 yra naujausias gaminys, kurios taikymas praktikoje vyko EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04997-PR001 metu partnerių ūkininkų laukuose. Kadangi rezultatai priklauso nuo dirvožemio sudėties ir būklės, todėl tiesioginės juostinės sėjos taikymo eksperimentai buvo atliekami skirtingose Lietuvos apskrityse, skirtingos sudėties dirvožemiuose ir klimatinėmis sąlygomis Radviliškio, Kupiškio, Kėdainių, Pasvalio, Vilkaviškio rajonų ūkininkų ūkiuose. Eksperimentų tikslas – įvertinti tiesioginės juostinės sėjos efektyvumą ir granuliuoto organinio komposto poveikį javų produktyvumui.

Dirvožemio kokybė ir paruošimas sėjai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris lemia javų produktyvumą ir derlių. Dažnais metais pastebime, kad prastai paruoštoje dirvoje javų brendimas netolygus, grūdai lengvesni, daugiau nepribrendusių grūdų, didėja džiovinimo poreikis ir pelėsių (patogenų) rizika. Nauja juostinė sėjamoji RS-3 suformuoja dirvožemį dvejomis skirtingos būklės juostomis, purena tik sėkloms skirtą dirvos juostą, tarpueiliuose paliekamas natūraliai susiformavusios, natūralaus kietumo dirvožemio juostos, ant viršaus sužeriamos ražienos. Purenimo justoje diskai perpjauna ražienas, noragai iš gilesnių sluoksnių pakelia drėgną dirvą į kurią sėjama sėkla, sėklos sudygsta vienodu laiku ir greitai, tuo būdu užtikrinamas tolygus augalų vystymasis. Suformuojamos vagutės, kur daigai per žiemą saugomi nuo vėjo ir šalčio, o pavasarį stiprus javų pasėlis stelbia piktžoles. Vagutėje mažesnis dirvos kietumas išliko iki vegetacijos pabaigos, laikėsi didesnė drėgmė, todėl šaknys labai gerai vystėsi. Granuliuoto komposto įterpimas į sėjos vagutes taip pat šiek tiek mažino kietumą. 

Rezultatai buvo lyginami su Projekto partnerių naudojama sėjos technologija bei tręšimu, kuri buvo skirtinga. Pavyzdžiui Pasvalio rajone buvo naudotas arimas, kas reikšmingai sumažina dirvos kietumą, o Vilkaviškio rajone naudotas gilus skutimas taip pat mažino dirvos kietumą. Kitur naudotos tiesioginės sėjamosios, arba taikytas tik labai seklus šiaudų įmaišymas diskiniais skutikliais.

Nustatyta, kad tiek išpurentų vagučių, tiek mulčiuotų tarpueilių dirvožemio drėgmės pokyčiai kinta laike bei priklausė nuo kritulių kiekio ir jų pasiskirstymo (3 lentelė). Nepurenama juosta (tarpueilis) paliekama kaip ir dirvožemio natūralių savybių ir drėgmės akumuliatorius, nepurentuose tarpueiliuose vandens infiltracija yra nedidelė, tarpueiliai uždengti šiaudų ir augalinių liekanų mulčo sluoksniu, kuris mažina garavimą yra kaip drėgmės sankaupa ir virsta humusu. Vagutėse puri dirva pralaidi vandens pertekliui, užtikrina gerą kontaktą su sėkla, gerai vystosi šaknys, kompostas dirba kaip maisto medžiagų šaltinis. Duomenys rodo, kad drėgmė didesnė vagutėje nei tarpueilyje, kompostas taip pat didino drėgmę 1,5 -2,5 %. Jo poveikis drėgmės režimui buvo didesnis sunkiuose priemoliuose

Dirvožemio produktyvumas gerinamas tręšimo pagalba, eksperimente sėjos metu buvo įterpiamas granuliuotas galvijų mėšlas. Tokia lėtai besiskaidanti trąša po sėkla skatino dygimą ir geriau aprūpino pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis – azotu, fosforu, kaliu ir mikroelementais. Įterptas granuliuotas mėšlas ženkliau gerino molingų dirvožemių struktūrą, didino drėgmės kiekį smėlinguose dirvožemiuose, lyginant su mineralinėmis trąšomis naudojamomis įprastai ūkio technologijoje.

Dirvos dirbimo kaštus siūloma mažinti per mažesnį dirvos dirbimo intensyvumą. Juostinė sėja leidžia atlikti žemės dirbimą, sėją ir tręšimą vienu važiavimu, sumažinant traktorių naudojimą ir aplinkos taršą. Dirbant tik sėklų juostas energijos poreikis ir dirvos dirbimo intensyvumas ženkliai sumažėja, nes 50 proc. dirvos liko nejudinta, tuo būdu sumažėja degalų sąnaudos, kitų eksploatacinių išlaidų kaštai, mažesnės darbo laiko sąnaudos. Naudojant tiesioginę juostinę sėją aplinkos tarša variklių emisija dujomis gali būti iki 4 kartų mažesnė negu žemę ariant plūgu. Be to, dirvos neapvertimas, dirvos juostų, o ne viso dirvos paviršiaus purenimas ir mulčiavimas paviršiuje riboja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš dirvožemio.

Tiesioginė sėja kai noragai dirvą dirba per visą armenį 25 cm reikalauja didelės traukos jėgos.  Trijų metrų pločio sėjamoji su 9 noragais ir tiek pat sėjos eilučių reikalauja 35–45 kN traukos jėgos, priklausomai nuo dirbimo gylio, greičio ir dirvos būklės. Papildomos traukos reikalauja priekyje sumontuoti diskai, kuriais perpjaunamos augalinės liekanos, APV pneumomechaninė sėjamoji su automatiniu sėjos normos reguliavimu ir noragėliais įterpia sėklas, kurias prispaudžia voleliai, užtikrinant gerą kontaktą su dirva. Valandinės degalų sąnaudos sėjant siekė 25–45 L/val, priklausomai nuo greičio, sėjamosios užpildymo ir dirvožemio kietumo. Tačiau pastebėta kad sėjamoji užtikrina nuolatinę apkrovą, efektyvų vidaus degimo variklių darbą ir degimo ciklą, mažesnes CO₂ emisijas bei kietųjų dalelių išmetimus, be to sėjant juostomis reikalingas sėklų kiekis mažesnis apie 20 %.

Sėjama tarpueiliais kas 33 cm, kviečių sėklos įterpiamos apie 10 -12 cm pločio juostose, o rapsų sėklos, pakeitus išsėjimo noragėlį, sėjamos į eilutę. Nustatyta, kad pasėlio derlingumas kai kuriuose variantuose padidėja iki 10 %, gerėja auginamos produkcijos kokybė, didėja grūdų saiko masė. Manoma, kad jei ne šių metų birželio gale kilusi kaitra, kuomet pasėliai tiesiog buvo nudeginti ir nuimti ypač anksti, be papildomų priemonių, dėka tiesioginės juostinės sėjos, auginamų kultūrų derlius galėjo padidėti ir daugiau. Rapsų sėjai po kviečių javapjūtės trūksta laiko, o vasaros sausra lemia dirvožemio drėgmės stygių, dėl kurio sėklos sudygsta vėlai arba visai nesudygsta. Keičiantis klimatui, jau svarbu atsižvelgti ne tik į sėjos terminus, bet ir į dirvožemio būklę bei šiaudų paskleidimą. Pastebėta, kad juostinė sėjamoji efektyviai išvalo sėjos eilutes nuo kviečių ražienos ir užtikrina rapsų sėklų guolio kokybę.

Juostinės sėjos šių metų derliaus rezultatai nebuvo pernelyg išskirtiniai, nei ištisinės įprastos sėjos,  priklausomai nuo bandymo atlikimo vietos (dirvožemio) svyravo paklaidos ribose, nepalankiai veikė  pernelyg ilgai užsitęsusi sausra ir karštis birželio gale, javų grūdo užsipildymo fazėje, eliminavo didesnius galimus skirtumus. Galima padaryti tyrimų prielaidą, kad juostinės sėjos ir organikos įterpimas per daugelį metų skatintų palankius dirvožemio savybių pokyčius, palyginti su intensyviu dirvos dirbimu dažnai dirvas skutant ar ariant.

Apibendrinus galima teigti kad tiesioginė juostinė sėja leidžia sėti į ražieną, sudarant švarias sėjos eilutes, kas ypač aktualu rapsams, o kūlimo liekanas ir ražienas sužerti į tarpueilius. Sėja į vagutes užtikrina daigų apsaugą nuo vėjo, ir šalčio, ypač besniegės žiemos sąlygomis. Vagutėje didesnė drėgmė visos vegetacijos metu. Sėjant į išdirbtas dirvos juostas, išnaikinamos piktžolės, paruošiama sėklų guoliavietė, dirva greičiau sušyla, užtikrinamas vienodesnis sėklų sudygimas ir optimalus drėgmės režimas. Juostinė sėja į vagutes geriau išlaiko dirvos drėgmę, eliminuoja dirvos išdžiovinimą, būdingą tradiciniams sėjos būdams naudojant arimą ir kultivavimą. Vienodu laiku sudygę augalai tolygiai vystosi ir subręsta, mažėja smulkių grūdų, piktžolės stelbiamos stipraus pasėlio, dėka tarpų tarp eilučių gerėja pasėlio ventiliacija, todėl sumažėja herbicidų ir fungicidų naudojimo poreikis.