Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į įvairių institucijų, socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus pakartotinai teikia derinti Miškų įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimų projektus, kuriais įgyvendinami Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu bendrakūros būdu pasiekti sutarimai, taip pat numatomi kiti pokyčiai, kurie leis geriau subalansuoti miškų funkcijas, suderinti ekologines, socialines ir ekonomines miško reikmes, bus atsisakoma perteklinių ribojimų, besidubliuojančių procedūrų, o kartu stiprinamas gyventojų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas sprendžiant svarbiausius miškų valdymo klausimus.

Siūlomais pakeitimais taip pat įgyvendinamos ir Vyriausybės programos nuostatos, Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl specialiųjų programų lėšų panaudojimo, Europos Komisijos paklausimas dėl privataus miško ploto apribojimo asmeniui.

Įstatymo pakeitimais siūloma iš esmės pertvarkyti šiuo metu galiojančią miškų grupių sistemą, išskiriant penkias miškų grupes: griežtos apsaugos miškus, plantacinius miškus bei ekologinio, socialinio ar ekonominio prioriteto daugiafunkcinius miškus. Šiais pakeitimais sudaromos prielaidos geriau subalansuoti miškų funkcijas, atliepti klimato kaitos iššūkius ir kintančius visuomenės poreikius, gerinti pirmykščių miškų ir sengirių apsaugą.

Numatoma pavesti Valstybinei miškų tarnybai per 3 metus visus Lietuvos miškus priskirti naujoms grupėms pagal naujai nustatytus Vyriausybės normatyvus. Įstatyme įtvirtinamas šio proceso viešumas ir individualus miško savininkų informavimas. Jau pereinamuoju laikotarpiu siūloma dabartinių IIA (ekosistemų apsaugos) ir IIB (rekreacinių) grupių miškuose atsisakyti pagrindinių miško kirtimų, miško savininkams už šiuos ribojimus numatant kompensacijas.

Įstatymo pakeitimais atnaujinama tvaraus miškų valdymo samprata, suteikiant lygiavertį svorį ekologiniams, socialiniams ir ekonominiams tvarumo aspektams, įtvirtinami reikalavimai racionalesniam miškų naudojimui, nustatomi artimos gamtai miškininkystės principai, sudaromos sąlygos plėtoti nemedieninį miško naudojimą, kokybiškiau planuoti veiklą miškuose, atsisakant perteklinių ribojimų. Tarp jų  ir miško žemės įsigijimo ribojimų, dėl kurių Europos Komisija potencialiai galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Planuojama atsisakyti ir privalomo miškotvarkos projekto mažoms miško valdoms, taip pat leisti miške įrengti nesudėtingus rekreacinės paskirties objektus, nerengiant  projekto.

Numatoma sudaryti sąlygas miško savininkams ar valdytojams patiems priimti miškininkavimo sprendimus, tačiau bus griežčiau prižiūrima, kaip yra laikomasi aplinkosauginių ir darbų saugos reikalavimų.

Įgyvendinant Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. patvirtintą Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, siūlomi įstatymų pakeitimai leis pertvarkyti valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdiją į akcinę bendrovę.

Planuojama pertvarkyti bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą, numatant platesnes galimybes finansuoti miškams reikalingas priemones.

Įstatymo pakeitimais taip pat sudaromos geresnės sąlygos išsaugoti ir transformuoti į mišką medžių savaiminukais apaugusius žemės plotus. Valstybinėje žemėje siūloma paankstinti tokių savaiminukų amžiaus ribą nuo 20 iki 10 metų, o privačioje žemėje finansiškai skatinti savininko sprendimą išsaugoti tokį savaiminį mišką.  

Be to, sudaromos geresnės sąlygos genetinių išteklių apsaugai ir atkurtų miškų kokybei, tikslinama miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka.

Pastabas ir pasiūlymus dėl parengto Miškų įstatymo ir jį lydinčių įstatymų projektų galima teikti iki 2023 m. lapkričio 9 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje.