Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms, kurias priėmus biodujoms nebūtų taikomas akcizas.

Šiuo metu biodujos, kai jos atitinka gamtinėms dujoms keliamus kokybės ir sudėties reikalavimus, panaudotos kaip variklių degalai stacionariose įrangose ir šildymui, yra apmokestinamos Akcizų įstatyme nustatyta tvarka nuo 0,54 euro iki 23,60 eurų  už megavatvalandę.

Įstatymo pataisose siūloma, kad gavus pritarimą iš Europos Komisijos nuo 2025 m. liepos 1 d. biodujoms nebūtų taikomos pastovioji ir kintamoji akcizo tarifo dalys.

Šios pataisos galėtų sumažinti ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių biodujas, veiklos kaštus. Taip pat skatinant biodujų gamybą ir maišymą su gamtinėmis dujomis būtų sumažintas neigiamas poveikis aplinkai.

Norint įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus žemės ūkio ir transporto sektoriuose, skatinama gaminti ir vartoti biodujas. Šiems tikslams yra numatyta ir valstybės biudžeto parama. Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos 2020–2023 m. biometano gamybai ar biodujų išvalymo skatinimui jau skyrė 54 mln. eurų. 2024 m. suplanuota skirti 7 mln. eurų antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos įsigijimo skatinimui ir 2 mln. eurų biometano  ar biodujų panaudojimui žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą.

2022 m. Lietuvoje biodujų buvo suvartota 22,8 mln. m3: paslaugų sektoriuje – 12 mln. m3 (112 458 MWh), o pramonėje – 10,8 mln. m3  (101 212 MWh). Priėmus siūlomas pataisas, įplaukos į valstybės biudžetą sumažėtų apie 480 tūkst. eurų.

Iš biomasės ar biologiškai skaidomos atliekų dalies gaminamos biodujos gali pakeisti gamtines dujas ir yra klimatui neutrali alternatyva.