Iš neteisėtai žvejojančių su tinklais asmenų siūloma konfiskuoti automobilius
Siekiant gyventojus atgrasyti nuo draudžiamos žvejybos tinklais, kai padaroma didelė žala žuvų ištekliams, siūloma griežtinti jų atsakomybę.
Seime įregistruotos tai numatančios Administracinių nusižengimų kodekso pataisos.
Žvejus mėgėjus, kurie žvejodami neleistinais įrankiais, pavyzdžiui, žeberklais, ypač tinklais, padarys gamtai 2,45 tūkst. eurų viršijančią žalą, siūloma bausti ne tik piniginėmis baudomis, bet ir konfiskuoti jų transporto priemonę, su kuria jie vežtų įrankius ar pagautą žuvį.
Savo automobilio netektų ir tie žvejai, kurie nesilaikytų limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos tvarkos: žvejotų ne laiku, ne tam skirtose vietose, sugautų per daug žuvies.
Kaip BNS sakė pakeitimų autorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas, griežtinti atsakomybę skatina pasikartojantys brakonieriavimo atvejai, kai padaroma didelė žala žuvų ištekliams, be to, brakonieriauja tie patys žmonės.
L. Jonauskas prognozuoja, kad baimė prarasti transporto priemonę atgrasytų nuo neleistinos žvejybos.
„Labiausiai liečia žvejybą tinklais. Jais padaroma 99 proc. pažeidimų“, – BNS teigė komiteto pirmininkas.
Pasak jo, sausį Molėtų rajone sulaikyta grupė tinklais žvejojusių brakonierių, kurie veikė organizuotai – teritoriją stebėjo termovizoriais ir kameromis, naudojosi dviem transporto priemonėmis.
Vienas iš sulaikytųjų pareigūnams gerai žinomas – per pastaruosius šešerius metus padarė 12 pažeidimų: neteisėtai žvejojo su tinklais, turėjo draudžiamų įrankių. Suskaičiuota, kad jo veikla gamtai padarė 78,3 tūkst. eurų žalą.
Dabar už draudžiamų įrankių ar, pavyzdžiui, kabliavimo naudojimą gresia 600-1,5 tūkst. eurų bauda, o už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos pažeidimus – 250-550 eurų.
Dabar transporto priemonės yra konfiskuojamos, jeigu žala gamtai padaroma neteisėtai medžiojant. 2022 metais konfiskuoti keturi automobiliai, užpernai – penki.
Be to, nuo 2022 metų liepos nusavinamos transporto priemonės, kuriomis gabenamos pavojingos ir nepavojingos atliekos ir jomis užteršiama aplinka.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, didelė žala žuvų ištekliams sudaro 12,2 proc. visų žalų, tačiau jų suma siekia 72,9 proc. Vidutinė maža žala siekia nuo 307 iki 5 951 euro (25 lydekos arba 59 karšiai, arba 6 lašišos).
2023-aisiais nustatyta 10 atvejų, kai žala žuvų ištekliams viršijo 2,45 tūkst. eurų. 2022 metais tokių atvejų buvo 35.
Panašūs straipsniai
Video
